Ar girdi vėjo blaškomų istorijos puslapių šlamesį? Užkopus į Žemosios Panemunės piliakalnio viršūnę jie nurimsta ir smalsaujančiam atverčia jaudinančius pasakojimus apie šią kalvą. Kurį iš jų norėtum išgirsti pirma?

Atvertus pirmąjį puslapį nuklystame į neramius kryžiuočių laikus. Mus pasiekia išdidžiai jojančios kryžiuočių armijos aidas. Juk kovų garsai dažnai skambėdavo šiame krašte. Čia ant 19 zigzagu išsidėsčiusių piliakalnių stūksojo didžios tvirtovės, saugojusios tėvynę nuo įsiveržti bandžiusių priešų.

Vietiniai gyventojai iki šiol pasakoja apie šias pilis ir po jomis slypėjusius požemius. Anot jų, greta Žemosios Panemunės piliakalnio iki šiol yra tunelis, jungiantis Nemuną ir Žemosios Panemunės dvarą, kuris buvo įkurtas vietoje čia stovėjusios kryžiuočių pilies. Nors didingų pilių nebeišvysime, tikėsime ar ne pasakojimais apie požemius – piliakalnį tebegaubia paslaptis. Žodžiais neapsakoma Nemuno upės slėnio panorama pakerės kiekvieną Žemosios Panemunės piliakalnio viršūnę pasiekusį keliautoją.

Nejučia žvilgsnis užkliūva už šlaite žibančio sidabro. Tai dar viena Žemosios Panemunės piliakalnį gaubianti mįslė. Šios kalvos papėdę tyrinėdami archeologai rado graikišką Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus monetą, pasaginių segių, apyrankių, susilydžiusio žalvario fragmentų, grublėtos ir lygios keramikos. Kaip visą tai galėjo čia atsidurti? Deja, šį istorijos puslapį išplėšė vėjas ir to niekada nesužinosime.