59 sodybų gatvinis rėžinis kaimas su 8 paminklinių sodybų, 23 paminkliniais pastatais.Žižmų etnokultūrinio draustinis užima -114ha, tai sudaro 1,1% parko ploto. Žižmuose daug etnografinių sodybų, tikslu išsaugoti vertybę, buvo įkurtas šis draustinis. Jis apima penkiasdešimt šešių sodybų gatvinį Žižmų kaimą – architektūros paminklą. Žižmai įsikūrę tarp Gaujos upės intako Berželio ir šiaurinėje pusėje esamos aukštumos, prie Dieveniškių –Geranainių kelio.Žižmų kaimas yra pats ilgiausias iš gatvinių kaimų Dieveniškių istoriniame regioniniame parke. Jis tęsiasi 1,5 km. Tai labai įdomuskampelis. Čia iki šiol gyva senojo lietuvių kaimo dvasia. Žmonės gyvena tomis pačiomis tradicijomis, dainuoja tas pačias dainas, kurias dainavo mūsų protėviai. Kiekvienas namas, kiekvienas pastatas išliko tokie, kokie buvo prieš daugelį metų. Jie savo sienose saugo istoriją. Patekus į kaimą kyla jausmas, kad lekiantis pirmyn gyvenimas aplenkė šį kampelį. Tarytum laikas čia sustojo, o mesdabar galime grožėtis senomis ir neįprastomis lietuviškomis sodybomis. Aplankydami kaimą, jūs tarsi keliaujate į praeitį ir pabuvojate archajiškame Lietuvos kaime, pajuntate istorijos dvelksmą. Iš visų senųjų parko kaimų šį mažiausiai palietė civilizacija, ir jis mažiausiai pakito. Kaime iki šiol gyvi žmonės, žinantys senas liaudiško gydymo išmintis. Čia gyvena audėjos, siuvinėtojos, mezgėjos, kalviai, ir žmonės, darantysmeno dirbinius iš medžio. Kad tuo įsitikintume užtenka pasižiūrėti į meistrų namus. Kokie gražūs langinių raštai, išraižyti medyje. Pažiūri į tokį langą ir iš karto aišku, kad šio namo šeimininkas – tikrasis liaudies meistras. Įėję į trobą, mes matome gražiausius rankšluosčius, lovatieses, išaustas kaimo audėjos, įrodančias, kad šeimininkė – puiki meistrė. Rašytiniuose šaltiniuose Žižmai minimi nuo 1560 m.