Pabaiskas - nežymus miestelis, kuris ir miestelio statusą turi tik todėl, kad Smetonos laikais čia buvo valsčiaus centras. Nėra jame nei didesnės aikštės, nei žymių pastatų, tik gatvės praplatėjimas prie Švč. Trejybės bažnyčios. Dėl jos ir užsukome. Prie gatvės praplatėjimo stovi ir miestelio paminklas Pabaisko mūšiui atminti. 1435 m. mūšis įvyko tarp Jogailos brolio Švitrigailos ir Vytauto brolio Žygimanto Kęstutaičio.
Judame link Lyduokių. Pro besiskleidžiančią lapiją boluoja Lyduokių dvaras. Dvaras pirmą kartą paminėtas 1499 m. Minima, kad dvaras klestėjo valdant grafui Bistromui, vėliau jo žentui, o dar vėliau, patekęs į Kosakovskių šeimos rankas, buvo atnaujintas. Pagrindiniai rūmai perstatyti pagal prancūzų kilmės architekto iš Peterburgo Leontijaus Benua projektą, įkurtas parkas su savita keturių tvenkinių sistema. Prasidėjus I pasauliniam karui, Kosakovskiai išvyko į Varšuvą ir dvarą išnuomavo. 1934 m. architektas Karolis Reisonas, mėgino atstatyti per karą beveik sugriautus rūmus. Deja, darbų baigti nespėjo, užklupo Antrasis pasaulinis karas. Jam teko su šeima traukti į Austriją. Tarybiniais metais čia veikė kolūkio kontora. O Nepriklausomybės metais privatizuoto dvaro pastatai neprižiūrimi nyko akyse. Dabartiniu metu dvarą įsigijo Aldona ir Vaclovas Ibenskai ir stengiasi dvarą prikelti naujam gyvenimui. Nuostabaus grožio arklidės ... Tarsi gyvos žirgų galvos išdidžiai žvelgia į tolį.
Kelias nuveda iki Balninkų. Žavingas miestelis. Ir kodėl nė karto važiuojant pro šalį neužsukom? Kelio vingis leidžiasi žemyn tarp dviejų ežerų. Užsukam prie bažnyčios. Balninkuose triskart per metus vyksta atlaidai. Atlaidai čia visada sutraukdavo mases žmonių.
Vairą sukam link Liesėnų piliakalnio, bet akiai užkliuvus už nuorodos į Videniškių vienuolyną staigiai pakeičiam kryptį. Videniškiai mažulytis bažnytkaimis, priklausęs kunigaikščių Giedraičių šeimai. Būtent jie buvo reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyno fundatoriai. Atidarius vienuolyną, Videniškiai tapo šio ordino centru Lietuvoje, nors pirmasis medinis vienuolyno pastatas galėjo sutalpinti tik 12 vienuolių. Vienuolyne prieš Kūčias kepami lietuviški kalėdaičiai.
Liesėnų piliakalnis nedidukas. Pasakojama, kad piliakalnį supylė švedų kariuomenė, kurios vadui batsiuvys tyčia blogai susiuvo batus, nes, matai priešų kariuomenė gi buvo. Supykęs vadas liepė savo kariuomenei kepurėse atsinešti žemių ir užpilti batsiuvio namą.
Riedant toliau šalia kelio, už medžių slepiasi spalvinga Gailiūnų Švč. Dievo Motinos Dangun ėmimo sentikių cerkvė. Paskutinis Žalvarių malūnas. Pats malūno akmeninis pastatas gražus, kažkas tvarkoma ir aplink, bet dar nemažai vandens šalia nutekės kol bus sutvarkyta.