Aplinka gražiai sutvarkyta, galima pasivaikščioti po parką, pasisūpuoti sūpynėse. Pats dvaras nėra lankomas, šiuo metu čia vyksta įvairūs privatūs renginiai, šventės, bet labai smagu, kad dvaro teritorija atvira lankytojams.

Geriausiai išlikę ir įdomiausia pasižvalgyti po dvaro arklides, kurios padabintos savita puošyba. Deja į vidų nepateksi vartai užrakinti.

Čia pat stojame Lyduokių miestelio centre šaliai pūpsančios gražuolės bažnyčios. Saulė taip išryškino jos baltumą ir tyrumą.

Priešais bažnyčia miestelio pagrindinis parkelis, kuriame galima rasti itin neįprastą objektą - Gedimino pilies kopiją. Pasijunti kaip kol milžinas vaikščiodamas aplink ją.

Toliau nusukome Šventupės link. Pasukome Šventupės link. Įvažiavus į miestelį, pačiame jo centre, stovi Šventupės dvaras. Nors architektūra nėra išskirtinė, tačiau aplinka jauki – šalia nedidelis parkelis, o laiptais nusileidus galima pasiekti upelį ir šaltinėlį. Tai ramus ir malonus gamtos kampelis.

Kadangi saulė šildė maloniai, nusprendėme čia stabtelėti ir surengti nedidelį pikniką.

Visai netoliese Taujėnai.
Stabtelėjome prie Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios.
Galingos kolonos remiančios portiką, šiek tiek priminė Vilniaus Katedrą.

O Taujėnų vizitinė kortelė – žymusis Taujėnų dvaras. Kadangi jau buvo gerokai po pietų, dvaro viduje neapsilankėme, tačiau nusipirkome bilietus pasivaikščioti po parką. Teritorija tikrai didelė. Apžiūrėjome senąjį svirną, pasigrožėjome povais ir kitais paukščiais, pamaitinome alpakas, pasigrožėjome skulptūromis.

Vakarėjant prisėdome dvaro kavinukėje, pasimėgauti pirmaisiais pavasario spinduliais bei pasistiprinti.