Katyčiai – įsikūręs šalia Šyšos upės, vienas seniausių miestelių rajone su puikiai išlikusia architektūra. Pagal 1442 m. Melno taikos sutartį Katyčiai priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Nuo 1555 m. atiteko Prūsijai. XVIII a. čia vykdavo dideli turgūs. XVIII a. ir XIX a. pirmoje pusėje, nuo maro ir choleros epidemijų Katyčiuose išmirė daug vietos gyventojų. Į jų vietą buvo atkelti kolonistai vokiečiai. 1861 m. vokiečiai sudarė 80 % vietos gyventojų. 1905 m. Katyčiuose lietuvių buvo 30%. Po Klaipėdos sukilimo Katyčiai atiteko Lietuvai. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, daugelis Katyčiuose gyvenusių vokiečių pasitraukė į Vakarus, o jų vietą užpildė atvykėliai iš įvairių Lietuvos vietovių.

Katyčius puošia sena evangelikų liuteronų bažnyčia. Bažnyčia iš lauko akmenų ir plytų, bet mediniu bokštu pastatyta 1734 m., šalia senųjų kapinių. 1801 metais praūžus stipriam viesului nulaužtas bažnyčios bokštas. 1894 m. Katyčių bažnyčia dar kartą iš pagrindų pertvarkyta, remontuota. Tada ji įgijo "griežto stačiakampio" formą, sustiprintas medinis, besibaigiąs palapinės pavidalo stogeliu bokštas. Mediniame bokšte kabėjo trys varpai, vieną iš jų bažnyčiai padovanojo Prūsijos karalienė Luiza. Trys bažnyčios varpai skambėjo iki 1955 m.

1926 metais Katyčiuose pastatytas vandens malūnas, kuris pokaryje kurį laiką miesteliui tiekė elektros energiją. Šiuo metu pastatas avarinės būklės reikalinga renovacija.

Šalia bažnyčios, link Degučių, Stubrių bei Mediškiemių kelių sankryžoje įsikūrė turgaus aikštė su prekybos eilėmis, 1906 metais pradėta grįsti akmenimis. Turgaus aikštė buvo apstatyta mūriniais puošniais 1-3 aukštų pastatais, savita turgaus aikšte. Pokario metais visai sunaikinti apylinkių vienkiemiai, nyko senieji mūriniai pastatai.

Po 1990 m. Katyčiai toliau nyko. Nepriklausomybės metais apleisti ir vėliau nugriauti trijų aukštų namai turgaus aikštėje. Tik 2005 m. Katyčių miestelio istorinė dalis buvo įtraukta į Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo registrą, nenurodant jos vertės. Net ir po daugelio metų, miestelis išlaikė nemažai vokiškų bruožų. Tai savotiška ir įdomi vieta, kurioje pamatysite kažką išskirtinio. Katyčiai per savo istoriją vadinti: Kotyca, Koadjuthen, Koadjuten, Coadjuthen, Katytiai, Kottiten ir t.t.