"Šioje didelio gamtos grožio ir sveikatingumo vasarvietėje norisi viešėti ne kelias valandas, bet kelis mėnesius", – taip 1939 m. Kulautuvą pristatė "Lietuvos aidas". Pirmuoju kurortu Lietuvoje paskelbtas miestelis buvo ne tik mėgstama šalies prezidentų poilsio vieta, bet ir vaistas nuo visų ligų.

Kaunui tapus laikinąja sostine, į šią prestižinę vasarvietę kasmet susirinkdavo iki 7 000 poilsiautojų. Svečių skaičiumi Kulautuvą aplenkdavo tik Palanga. Nors miestelyje pramogų netrūkdavo, paplūdimys visuomet būdavo didžiausias traukos centras. Čikagos pavyzdžiu įrengtos persirengimo kabinos, švarus Nemuno vanduo, minkštas smėlis – puikiam kurortui Lietuvos širdyje abejingų nebuvo. Jam neatsispyrė ir "Fluxus" judėjimo tėvas Jurgis Mačiūnas, operos primadona prof. Vladislava Polovinskaitė-Grigaitienė, vidaus reikalų viceministras Brunonas Štencelis, ministras pirmininkas Juozas Tūbelis, kiti garsūs Lietuvos meno ir politikos atstovai, užsienio šalių ambasadoriai.

Kaip 1936 m. teigė "Mūsų rytojaus" antraštė, Kulautuva buvo stiprus konkurentas užsienio kurortams. Įstabia vasarviete pasigrožėti atvykdavo turistų grupės iš egzotiškosios Bolivijos, Argentinos ir Brazilijos. Poilsiautojai iš užsienio sakydavo: "Jei tavęs nepagydė Kulautuvos oras, tai jau niekas nebepagydys."

Kulautuvą buvo itin pamėgę žydų tautybės poilsiautojai – kauniečiai miestelį buvo net pradėję vadinti Žydų Palestina! Šios tautybės gyventojai sudarė net 60 proc. miestelio bendruomenės ir dėl jų gatvės buvo numeruojamos nuo 1 iki 14, nes kitataučiams buvo sudėtinga skaityti lietuviškus pavadinimus.

Vasarvietėje ilsėdavosi ir buvę šalies prezidentai Antanas Smetona, Kazys Grinius. Pastarasis su šeima mėgdavo pramogauti bendrame paplūdimyje, o A. Smetona su žmona Sofija rinkdavosi poilsį atskiruose paplūdimiuose. 1934 m. 60-metį švenčiančio prezidento garbei buvo atidengtas Švč. Mergelės Marijos paminklas, o gražiausia ir ilgiausia Kulautuvos gatvė pavadinta A. Smetonos vardu.

Pagrindinė Kulautuvos gatvė dabar vadinama Akacijų alėja, o miestelyje kasmet vyksta to paties pavadinimo bardų festivalis, sulaukiantis dešimties tūkstančių klausytojų. Ne vien renginių metu Kulautuva šurmuliuoja – 2017 m. kartu su Kačerginės ir Zapyškio miesteliais atgavus kurortinės teritorijos statusą, į vasarvietę plūsta poilsiautojai, norintys įkvėpti gaivaus oro, kuriame sklando gydantys pušyno ir svaigūs akacijų kvapai.