Miestas yra įsikūręs šalia vaizdingo Minijos upės vingio. Priekulė nuo 1540 m. buvo didžiausia gyvenvietė Klaipėdos krašte. Čia išryškėja Pamario kraštui būdinga miestelių architektūra. XIX a. viduryje netoli Priekulės rasta gintaro. Tarp Priekulės ir Drevernos keletą šimtmečių veikė garsus žuvų turgus Strykis, pritraukdavęs pirklius iš visos Žemaitijos. 

Šiandien miestas – vertingas architektūriniu, urbanistiniu požiūriu. XIX a. susiformavęs miesto centras būdingas tipiškam didesniam Mažosios Lietuvos miestui, o XVI a. pab. čia buvo įkurta seniausia Klaipėdos krašte evangelikų liuteronų parapija.

Priekulėje veikė J. F. Šrėderio, J. Traušio lietuviškų leidinių spaustuvės, koklių fabrikas, 1875 m. atidarytas geležinkelio kompleksas, pastatytas dvarininko L. Gleicho paštas.

Priekulė garsi literatūros kūrėjais. Čia dirbo žymus vokiečių rašytojas E. Vichertas, gyveno ir kūrė rašytoja I. Simonaitytė. Jai 1997 m. miesto centre atidengtas paminklas „Šventvakarių Ėvė“, kuris įprasmina ne tik vieną iškiliausių Klaipėdos krašto asmenybių, bet kartu ir Mažosios Lietuvos krašto istoriją. Šiandien rašytojos name įrengta memorialinė ekspozicija, atskleidžianti rašytojos kūrybos sąsajas su šio krašto buitimi, etnografija. 

Puikų įspūdį miestui suteikia Minijos pakrantės. Priekulės mieste ir apylinkėse gausu gamtos paminklų. Priekulėje, Minijos upės dešiniojo kranto vingyje, yra Vingio parkas. Parkas turi peizažinio stiliaus elementų ir užima nežymiai banguotą 13 ha teritoriją. Netoli Priekulės XIX a. įkurtas Kliošių parkas, kuriame palaidotas spaustuvininkas J. F. Šrėderis. Jis yra peizažinis, tarsi giraitė su vingiuotais keliukais ir takais. 

Priekulėje yra įkurti du Gargždų krašto muziejaus filialai: Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus ir Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus.