Iki XVI amžiaus buvo pastatyta bažnyčia, viena seniausių šiame krašte. XVI a. pab. Priekulėje įkurta seniausioji Klaipėdos krašte evengelikų liuteronų parapija. XIX a. pab - XX a. pr. prie bažnyčios buvo pristatytas bokštas. Bažnyčia nugriauta 1957 m. XVI a. pab. kitoje kelio pusėje priešais bažnyčią susikūrė parapinės mokyklos sodyba, minimas ir Priekulės dvarelis.

XVII a. pr. Priekulėje netoli bažnyčios veikė karčema, iš kurios vėliau išsivystė Kulminis dvaras. XVI a. pab. - XIX a. pab. Priekulės istorinis branduolys gyvavo kaip dviejų stambių objektų - kulminio dvaro sodybos bei bažnyčios (su klebonija) junginys. Nuo XVII a. vid. Paminijos apylinkė pradedama vadinti Priekulės vardu. XVII a. vid. įsteigta krašto tarėjo-kamerhero buveinė. XVIII a. vid. įsteigtas Priekulės teismas. XVIII a. gyvenvietė buvo linijinio plano, išsidėsčiusi palei senąjį Klaipėdos - Tilžės kelią.

XVIII a. II p. buvo tik 9-14 sodybų, plėstis kliudė priviligijuotų karčemų ir dvarų žemėvalda. Gyvenvietė iš esmės pradėjo keistis XIX a. viduryje: padidėjo gyventojų skaičius, įsikūrė vaistinė, paštas, nuo 1770 m. veikė teismo įstaiga, kūrėsi nedidelės įmonės. XIX a. vid. - II p., nutiesus naują plento Klaipėda - Tilžė trasą, susidarė sąlygos formuotis dvilypiam planui.

1871-1873 m. nutiestas geležinkelis Klaipėda - Tilžė. 1872 m. Priekulė vėl tampa valsčiaus centru. XIX a. pab. - XX a. pr. formuojasi ištisinis užstatymas, vyrauja mūriniai kelių aukštų pastatai. Centre dominuoja bažnyčia bei XIX a. vid. susiformavusi Turgaus aikštė. 

Su Priekule siejama žymiausia Klaipėdos krašto rašytoja I. Simonaitytė. XIX a. pab. (1885 m.) Priekulėje išpažįstančių judaizmą žydų nebuvo, romos katalikų - 5, likę gyventojai - evangelikai liuteronai. Dabartinė evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1923 metais, kaip babtistų bažnyčia, Romos katalikų bažnyčia pastatyta 1937 metais.