Sartų regioninio parko kraštovaizdis išsiskiria net 29 tyvuliuojančiais ežerais, kalvomis, juosiančiomis Sartų ežerą beveik nenutrūkstančiu lanku, miškais, pelkėmis. Regioninio parko ašis – labiausiai šakotas Lietuvos dubakloninis (rininis) ežeras – Sartai. Užslinkęs ledynas čia sutrūkinėjo atkartodamas žemės lūžius, o jam ištirpus susiformavo dabartinio ežero kontūrai. Tai ilgiausią kranto liniją (79 km) turintis ketvirtas pagal dydį ežeras Lietuvoje. Ežero kranto linija tik 11 km trumpesnė už mūsų Baltijos pajūrio. Ties Dusetomis į Sartų ežerą įteka ir savo šiauriausią kilpą išlenkia Aukštaitijos gražuolė – Šventosios upė.
Parke yra bene didžiausios Lietuvoje raibųjų, siauralapių ir gelsvųjų gegūnių, pelkinės uolaskėlės augalų populiacijos, pirmąkart Lietuvoje aptiktas grybas – apskritasporis bobausis.
Iš 100 saugomų kultūros paveldo objektų ypač vertingi XVIII a. architektūros paminklai: bažnytiniu dailės palikimu garsėjanti Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia ir baroko stiliaus mūrinė keturių aukštų varpinė. Nenaudojant vinių iš tašytų rąstų pastatyta Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčia, vartai ir varpinė. Ne mažiau vertingas ir XIX a. paminklas – pirmieji sentikių maldos namai Lietuvoje – Bobriškio cerkvė.
Sartų ežeras ir šalia jo esantis Dusetų miestas nuo seno garsėja žiemą rengiamomis ristūnų žirgų lenktynėmis. Jų istorija skaičiuojama jau 200 metų. Nuo 1905 m. ristūnų žirgų lenktynės vyksta kasmet. Lenktynės tapo neatsiejama Dusetų krašto istorijos dalimi.