Vaikštinėjant po Smalininkų miestelį dvelkia romantika ir tvirtybe. Miesto architektūra primena, kad kraštas ilgą laiką priklausė Prūsijai, kad čia – Mažoji Lietuva. Įvažiuojant į Smalininkus, atvykusius iš vienos pusės pasitinka liepų, o iš kitos pusės ilgiausia ir vienintelė Lietuvoje ąžuolų alėjos. Tai taip pat šio krašto kultūrinė-gamtinė savastis.

Smalininkai – amžinasis pasienis. Šventosios upelis tekantis šalia Smalininkų kažkada buvo etninis paribys tarp čia gyvenusių skalvių ir kitoje pusėje panemunių aukštaičių. 1422 m Melno sutartimi tarp kryžiuočių ordino ir Lietuvos didžiosios kunigaištystės jis tapo valstybine siena, vėliau skyrusi Prūsiją ir carinę Rusiją. Abiejuose sienos pusėse gyveno lietuviai. Ši siena dar vadinama Amžinąją arba Taikos, kuria keliaudavo knygnešiai. Ne paslaptis, kad pasienyje gyvenimas buvo kiek kitoks.

Nemunas Smalininkų istorijoje aprašomas ne tik romantiškai. Jis padėjo miesteliui užaugti. Smalininkai buvo klestintis Prūsijos pasienio miestelis, turėjęs vandens ir sausumos muitines. Čia nuo neatmenamų laikų buvo smaluojamos valtys, vėliau laivai. Nuo to ir kilo miestelio pavadinimas. XIX a. viduryje pastatytas Smalininkų žiemos uostas, prie jo pylimo laivybos sezono metu buvo švartuojami laivai bei sieliai. Šalia veikė ir laivų statykla, kurioje buvo gaminami net 30 m ilgio laivai. Taip pat stovėjo vėjo malūnas, veikė lentpjūvė, o uoste veikė viešbučiai – restoranai – Doiche Haus, Rusiche haus. Nuo seno laivai iš Smalininkų plaukdavo ne vien į Karaliaučių, bet ir toliau (Aistmarėmis, kanalais, upėmis bei Baltijos jūros pakrantėmis) į Vakarų Europą. Čia gyveno vokiečiai, lietuviai, žydai veikė lietuvių ir vokiečių mokyklos. Vandens lygiui matuoti Smalininkuose prieš daugiau nei 200 m. buvo įkurta vandens matavimo stotis, kurios visi duomenys išliko iki šių dienų. Tai seniausia veikianti vandens matavimo stotis Lietuvoje ir trečia pagal senumą Europoje. Nors pirmosios matuoklės jau nebepamatysime, bet praeitį mena iki dabar išlikę akmeniniai "laiptai", naudojami vandens lygio matavimui. Jie tapo nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektu. Kad Smalininkai technikos ir pramoninis miestelis patvirtins Senovinės technikos muziejus, kur galėsite pamatyti virš 7000 eksponatų, atspindinčių žemės ūkį, buitį, amatus, technikos raidą.

1710 m. Smalininkuose veikė Tilžės pašto skyrius, tuo metu pro miestelį keliaudavo laiškai ne tik į Karaliaučių, bet ir į Vilnių ar į Maskvą. Smalininkų apylinkėse gyveno ir kūrė savamokslė dailininkė miniatiūrininkė Lidija Meškaitytė, kuri didelę akvarelės miniatiūrų kolekciją paliko Lietuvos dailės muziejui. Reikšmingą ekspozicijos dalį sudaro unikalios dailininkės miniatiūros, kuriose – ypatingai subtiliai nupiešti dailininkės gimtinės vaizdai (sodyba, gamtos kompozicijos, peizažai). Dabar, dailininkės atminimui, miestelio parkelyje pastytas nuostabus monumentas – kėdutė.