Iškilusi virš galingų piliakalnių ir Nemuno, jus pasitinka Veliuona – miestelis, palikęs didį pėdsaką Lietuvos istorijoje. Tai trečiasis senosios LDK centras po Kernavės ir Trakų, viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, kuri buvo žinoma jau XII-XIII a. kaip prekybos centras, o Veliuonos piliakalniai buvo laikomi vieni galingiausių Lietuvos gynybinių kompleksų kovoje su kryžiuočiais. Nepaisant dažnų puldinėjimų, prieš daugiau nei 700 metų stovėjusi Junigedos (vėliau pervadintos į Veliuonos) pilis buvo tarsi skydas, saugantis Lietuvą nuo kryžiuočių. Čia vyko ne tik nuožmios kovos, bet ir didieji Europos valdovų suvažiavimai. XV a. pradžioje, po Žalgirio mūšio, vieno jų metu buvo ratifikuota Melno sutartis.

Tiek didžių istorijos epizodų, tiek pražūtingų incidentų yra įvykę ant Veliuonos piliakalnių. Čia stūkso Gedimino kapo piliakalnis, šalia jo – Pilies (Ramybės) kalnas, o už 2,7 km į vakarus esantis piliakalnis vadinamas Pilaitėmis. Tai – kryžiuočių pastatytos Bajerburgo pilies vieta. Būtent šios tvirtovės šturmo metu žuvo LDK kunigaikštis Gediminas, pakirstas pirmą kartą panaudoto šaunamojo ginklo. Mūšiuose dėl šios pilies amžininkų kronikose pirmą kartą paminėta lietuvių vėliava, kuri buvo uždegta padegamąja arbaleto strėle. Iš tolo akį traukia ir kiekvieną tikintįjį sakralumo aura apgaubia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Tai viena seniausių Lietuvos šventovių, kurios statybas 1421 m. finansavo didysis kunigaikštis Vytautas. Šiandien lankytojus bažnyčios fasade pasitinka atminimo lenta šiam Lietuvos valdovui. Tai pati turtingiausia bažnyčia rajone – joje saugoma daugiau kaip 60 kilnojamųjų kultūros paveldo objektų.

Didikų paslaptis keliautojams pasakoja Veliuonos dvaras su dendrologų išaukštintu parku, kuriame auga garsieji, seniausi Lietuvoje gelsvažiedžiai tulpmedžiai, kiekvienais metais nuo birželio vidurio iki liepos vidurio pasipuošiantys nuostabiais žiedais. Su regiono istorija supažindina apylinkėse esantys muziejai ir ekspozicijos: Veliuonos krašto istorijos muziejus, A. ir J. Juškų gimnazijoje įkurtas literatūros muziejus, rašytojo Jono Mačiulio memorialinė ekspozicija. Bibliotekoje veikia lietuvių skulptoriaus, tapytojo, poeto, prozininko Šarūno Šimulyno muziejus, o už 4 km į rytus pasitinka rašytojo novelisto P. Cvirkos tėviškė-etnografinė sodyba su liaudies buities eksponatais. Bažnyčios bokšte lankytojų laukia istorinių dokumentų, sakralinių rūbų, tarpukario Lietuvos krikščioniškųjų organizacijų vėliavų muziejus.

Miestelio centrą puošia paminklas Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Paminklas buvo pastatytas ir atidengtas Vytauto 500 metų mirties metinių proga. Tai vyko tarpukariu, valstybės paskelbtais – Vytauto metais. Paminklas stovėjo Veliuonoje visą okupacinį laikotarpį, o Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga buvo restauruotas ir šiuo metu pasitinka atvykstančius Veliuonos svečius. Šis miestelis vilioja keliautojus ir mįslingais pasakojimais. Juk net ir miestelio pavadinimas turi kelias kilmės legendas. Pasakojama, kad gyvenvietės vardas gimė nuo mirusiųjų deivės Velionės šventyklos, stovėjusios apylinkėse. Kiti mano, jog miestelis pavadintas per jį tekančio Veliuonos upelio vardu... Vis dėlto mįslės ir legendos miesteliui suteikia unikalaus žavesio! Veliuona – tai muziejus po atviru dangumi. Čia kultūros paveldo saugoma net 15 objektų. Būtina visa tai pamatyti ir dar daug ką naujo sužinoti susitikimuose su Veliuonos muziejininkais, pedagogais ir rašytojais.