Zervynos – tai senasis Gudų girios miško saugotojų ir žvalgų kaimas, kurio apylinkėse gausu mezolito, neolito ir žalvario amžiaus stovyklų.Laisvo planavimo gatvinis 48 sodybų kaimas išlaikė XVIII–XIX a. susiformavusį planą ir architektūros savitumus. 8 sodybos – liaudies architektūros paminklai, o Zervynų ąžuolas ir pušų dravės – gamtos paminklai. Zervynų kaimas plačiai žinomas ir lankomas, apie jį buvo rašomos publikacijos, knygos. Čia filmuoti lietuviški filmai "Niekas nenorėjo mirti", "Faktas".

Zervynos yra tipinis Dzūkijos miškų smėlėtuose skynimuose, prie Ūlos ir Pavilnio upelio pakrančių įsikūręs didelis grupinis kaimas, kurio išplanavimą lėmė vietos natūralios gamtinės sąlygos: vanduo, žemės reljefas, derlingi paupių kloniai. Kaimas kūrėsi savaimingai, atokiai nuo kitų gyvenviečių. Iki šiol turimais duomenimis istoriniai rašytiniai šaltiniai Zervynas pirmą kartą mini 1742 m. Merkinės bažnyčios gimimo metrikų knygose. Per 1742–1748 metų laikotarpį Zervynose buvo užregistruota 10 naujagimių, o 1752–1761 metais 27 naujagimiai. Šie duomenys rodo, kad XVIII a. Zervynos buvo nemažas kaimas ir, aišku, šioje vietoje jis buvo įsikūręs žymiai anksčiau. XVIII a. Zervynos priklausė dviem skirtingiems administraciniams vienetams: dešinysis Ūlos krantas ir sodybos – Varėnos seniūnijai ir dvarui, o kairysis – Kaniavos seniūnijai, girininkijai ir dvarui. XVIII a. antroje pusėje abiejose Ūlos pakrantėse Zervynų kaime, buvo 10 dūmų ir maždaug apie 100 gyventojų (skaičiuojant vidutiniškai po 10 žmonių viename ūkyje).

XIX a. antroje pusėje Zervynose sparčiai pradėjo irti didžiosios šeimos – draugės, – ūkiai skaldėsi, smulkėjo. 1909 m. čia jau buvo 37 atskiri ūkiai. XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje susiskaidžiusių Zervynų kaimo sodybų skaičius mažai pakito iki šių dienų. Apie 90 procentų Zervynų kaimo trobesių statyti XIX a. pabaigoje ir XX a pradžioje. Dabar Zervynose yra 48 sodybos.