Metalinių konstrukcijų 39 metrų aukščio Šventosios švyturys pastatytas 1957 metais ir signalo matomumas siekia 31 km. Per visą eksploatacijos laikotarpį Šventosios švyturys nėra užgesęs ilgiau negu valandą. Į švyturį patekti galimybės nėra, teritorija yra aptverta. Iki šiol naudojamame švyturyje 2000 metais buvo atlikta kapitalinė rekonstrukcija, pradėta naudoti nauja ir moderni įranga.

Seniausias Lietuvoje Klaipėdos švyturys įžiebtas 1796 metais ir buvo vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje. Tuo metu senesni buvo tik Dancigo ir Travemiundės švyturiai. Švyturys per Antrąjį pasaulinį karą buvo sugriautas ir iškart atstatytas, o 1953 m. iš naujo perstatytas ir patobulintas. Dabartinis švyturys yra 44 m aukščio, signalas matomas už 33 kilometrų.

Juodkrantės švyturys pastatytas 1950 metais ir nuo jūros yra atitolęs kone kilometrą. Švyturio aukštis tik 20 metrų, tačiau Raganos kalnas jį iškelia į bendrą 75 metrų aukštį. Naudojamas iki šiol, signalas matomas iš 33 kilometrų atstumo.

Nidos švyturys turi du gyvenimus - pirmasis tęsėsi nuo pastatymo 1874 m. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o antrasis prasidėjo sovietmečiu, 1953 m. pastačius iki šiandien stovintį 29 m aukščio švyturį. Švyturio pastatymo metu Urbo kalnas buvo plika 51 m aukščio smėlio kopa, kuri tik 1870 metais buvo pradėta apželdinti. Senasis švyturys XIX a. ne tik rodė kelią laivams, bet ir perspėdavo apie artėjančias audras - švyturininkas ant "šoninių antenų" pakabindavo vėliavas pagal kurias Kuršių marių žvejai žinodavo apie artėjančią audrą.

Dabartinis, automatiškai veikiantis gelžbetoninis Nidos švyturio bokštas iškilęs virš jūros lygio 79 metrus. Jis siunčia baltos šviesos signalus, kurie matomi net už 41 km. Specialus sutartinis signalas (2 trumpi ir 1 ilgas blyksnis) informuoja, jog jūros pusėje nėra uosto.

Pervalkos švyturys kelią į krantą žvejams rodo jau daugiau nei šimtą metų. Šis švyturys ypatingas tuo, kad tai vienintelis toks Kuršių mariose, įrengtas ne sausumoje, o 260 metrų nuo kranto, ant nedidelės dirbtinės salos. Dabar 14 metrų aukščio Pervalkos švyturys veikia automatiškai ir signalas matoms už 13 kilometrų. Palankiomis sąlygomis iki švyturio galima nubristi arba nuplaukti savo jėgomis.

Pirmasis 11 metrų aukščio medinis Ventės rago švyturys buvo pastatytas 1837 metais dėl netoliese esančios pavojingos akmenuotos seklumos. Dabartinis, plytinis - 1852 metais. Signalas yra matomas iš 3,5 kilometrų atstumo. Šiuo metu švyturys dažniausiai kelią rodo tik žūklės mėgėjams ir dėl savo simbolinės reikšmės sulaukia turistų, kurie gali užlipti ir pasigėrėti čia atsiveriančiu nuostabiu kraštovaizdžiu. Nuo švyturio apžvalgos aikštelės matyti Preila, auksinės kopos ir Kuršių nerijos pietvakariuose esančios Nidos panorama.

Rusnės saloje 19-ojo amžiaus antroje pusėje, svarbiame laivybai punkte, priešais Minijos žiotis buvo pastatytas 18 metrų aukščio Uostadvario švyturys. Nors švyturys puikiai išsilaikė iki šių dienų, tačiau pagal pirminę paskirtį jau seniai nebenaudojamas. Dabar tai technikos istorijos paminklas tarnaujantis ir kaip apžvalgos bokštas.