Pusiasalyje prie Kuršių marių, netoli Nemuno žiočių, Ventės gyvenvietės pietuose stūkso laivų 11-kos metrų aukščio kelrodis ir orientyras – Ventės rago švyturys. Ne viename senųjų laikų žemėlapyje Ventė buvo žymima kaip itin pavojinga vieta, nes palei Ventės ragą yra nusitęsusi pavojinga akmenuota sekluma. Tad jau nuo 1837-ųjų metų čia stovi vienas seniausių Lietuvos švyturių, kuris kelią į krantą jūreiviams rodo jau kone 200 metų. Pirmasis Ventės švyturys buvo medinis ir naktinį dangų tuomet skrodė jo alyva kūrenamos lempos šviesa. Dabartinis, 30 metrų nuo Kuršių marių nutolęs, raudonų plytų mūro kelrodis pastatytas 1852-aisiais metais, o jo signalas vandenų keliautojams yra matomas net iš 3,5 kilometrų atstumo. Siekiant apsaugoti iš trijų pusių vandens skalaujamą švyturį, Ventės rago smaigalys 19-ojo amžiaus pabaigoje buvo išgrįstas akmenimis. Šiuo metu laivyba mariose nebėra tokia intensyvi, tad kelią į krantą Ventės rago švyturys dažniausiai rodo žūklės mėgėjams ir dėl savo simbolinės reikšmės sulaukia gausybės turistų.

Šis orientyras turi itin didelę istorinę, architektūrinę ir techninę vertę, taigi yra įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Ventės rago švyturys vienas iš nedaugelio Lietuvos kelrodžių, į kurį lankytojai senais geležiniais laiptais, papuoštais originaliai išdabintais šlyžiniais ornamentais, gali laisvai įlipti ir pasigėrėti čia atsiveriančiu nuostabiu kraštovaizdžiu. Nuo švyturio apžvalgos aikštelės matyti Preila, plytinčios auksinės kopos ir Kuršių nerijos pietvakariuose esančios Nidos panorama.

Šiuo metu Ventės rago švyturyje yra įsikūręs T. Ivanausko ornitologinės stoties muziejus, tad lankytojai turi galimybę ne tik pasigrožėti regykloje atsiveriančiais įspūdingais gamtos paveikslais, bet ir susipažinti su Kuršių marių gamtovaizdžiu, būdingiausiais biotopais ir dažniausiai sutinkamais gyvūnais.