Tik įvažiavus į "pusiasalį" pirma stotelė prie gamtos paminklų - Stakų ąžuolo ir konglomeratų. Pats aąžuolas - vienas įspūdingiausių Lietuvoje tiek amžiumi, tiek šakų pločiu.

Prie ąžuolo esančiame parkinge palikus automobilį reikės grįžti kelis šimtus metrų ir pasukti link konglomeratų luistų. Nors patys luistai tik nedaug išlindę į žemės paviršių, tačiau aplinka nenuvilia. Pataikius saulėtą dieną labai malonu prisėsti aukščiausioje kalvelės vietoje.

Ties šia vieta kelias praeina palei pat valstybės sieną ir galima puikiai matyti sienos posūkį. Nepamirškite turėti asmens dokumento.

Be pačio Poškonių gatvinio kaimo gyvenvietėje įsikūręs pagrindinis Dieveniškių istorinio regioninio parko centras. Nauja lankytojų centro ekspozicija išsamiai pristato tiek parko gamtą tiek etnografiją ir istoriją.

Netoli Poškonių važiuojant link Grybiškių ąžuolo pakeliui pamatysite didelius sampilus. Tai Poškonių pilkapyno dalis.

Grybiškių ąžuolas - dar vienas saugomas gamtos paveldo objektas. Ąžuolo aukštis – apie 26 m. Įdomus faktas yra tai, kad 1971 metais prie Grybiškių ąžuolo surastas didžiausias Lietuvos baravykas, kuris įregistruotas Lietuvos rekordų knygoje.

Grįžus į pagrindinį kelią pasižvalgykite į laukus. Tolumoje guli mitais apipinti akmenys Jankelis ir Jankeliukas. Iki pačių akmenų eiti gal ir nėra didelio tikslo.

Dieveniškių kyšulys garsėja savo etnografiniais kaimais, be jau aplankyto Poškonių kaimo - kitas vertas sustojimo ir trumpo pasivaikščiojimo - Rimašių gatvinis kaimas. Rėžinis kaimas, įsikūręs kairiajame Gaujos upės krante, minimas nuo 1744 m. Dauguma sodybų pastatytos XIX a. pab. – XX a. pr.

Bėčionių piliaklnis vienas įspūdingiausių savo aplinka ne tik Dieveniškių kyšulyje, bet ir visoje Lietuvoje. Graži aplinka, tiltelis per upelį verti pasivaikščiojimo ir pasigrožėjimo apylinkėmis. Piliakalnis puikiai pritaikytas lankymui.

Paskutiniai trys objektai, kuriuos privaloma aplankyti esant Dieveniškių kyšulyje - Gaujos takas, Dieveniškių miestelis ir Norviliškių pilis. Objektų eiliškumas gali būti bet koks, visi keliai į šias vietas susikerta Dieveniškėse. Tad norint pasilikti paskutinį ilgesnį pasivaikščiojimą Gaujos taku pirmiau vykite į Norviliškių pilį.

Takas išties įdomus, ypač pavasarį arba rudenį, kuomet Gaujos upės vanduo pakyla. Take gausu informacijos apie čia augančius augalus ir medžius. O tilteliai per Gaują paįvairina pasivaikščiojimą. Tako pradžioje įrengtos puikios poilsiavietės.

Dieveniškės - urbanistikos paminklas. Svarbiausi akcentai - miestelio erdvinė struktūra (aikštė) ir 1903 metais pastatyta neogotikinė bažnyčios varpinė. 1920–1939 m. miestelis buvo okupuotas lenkų ir lenkų kalba tapo oficialia, per prievarta diegta lenkų etnografinė savimonė.

Nors ir teks pavažiuoti žvyrekliu, tačiau atvykus tikrai pajusite keistą aurą, tarsi in the middle of nowhere. Pilis, prie pat valstybės sienos prisiglaudusios kapinės ir bažnyčia palieka keistą jausmą.

Norviliškių dvaras, vėliau vienuolynas, buvo pastatytas XVII a. pradžioje. Sodybos pastatų kompleksą sudaro dvibokščiai gynybinio pobūdžio renesansinio stiliaus rūmai ir vartų bokštas, kuris XVII a. viduryje buvo pritaikytas varpinei. Po 1831-1832 m. metų sukilimo Norviliškių vienuolynas buvo uždarytas, vienuoliai persikėlė į Naugarduką, o buvusios bažnyčios rąstai panaudoti Alšėnų cerkvės statybai. Vienuolyne buvo įkurtos kareivinės, vėliau - mergaičių žemės ūkio mokykla.