Gegrėnų archeologinį kompleksą sudaro du piliakalniai, du kapinynai ir senovės gyvenvietė. Piliakalnių kompleksas datuojamas I tūkst. - XIII a. Piliakalnius juosia nedidelis upelis. Kairiajame upelio krante esančioje aukštumoje įrengtas mažesnis ir senesnis pirmasis piliakalnis. Jo aikštelė keturkampė, pailga rytų-vakarų kryptimi, jos vakarinėje pusėje supilti du pylimai, tarp kurių iškastas 3 m pločio užslinkęs griovys. Šiaurinis piliakalnio šonas išardytas lapių urvų.Antrasis piliakalnis yra į pietus nuo pirmojo, upelio dešiniajame krante esančioje didelėje aukštumoje. Jis greičiausia buvo įrengtas jau II tūkst. pradžioje, kai išsiplėtusi bendruomenė nebetilpo į nedidelį ir nelabai apsaugotą pirmąjį piliakalnį. Jo aikštelė ovali, pailga šiaurės-pietų kryptimi, jos pietiniame pakraštyje supiltas pylimas, už kurio iškastas griovys, kuris rytiniame krašte skyla į du griovius, tarp jų - pylimas. Iš šiaurės ir vakarų piliakalnio aikštelę supapylimas. Piliakalnis apardytas arimų. 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos, apdegusių akmenų. 150 m į ŠV nuo pirmojo piliakalnio yra II tūkst. pradžios kapinynas. Piliakalniuose stovėjo 1253 m. minima kuršių pilis Gegrė. Gegrėnų archeologiniame komplekse atlikti tik žvalgomieji tyrimai.

Padavimas pasakoja, kad ant piliakalnio kalno senovėje stovėjusi bažnyčia, kuri potvynio metu nuskendo. Tos bažnyčios varpinė, špitolė, koplyčia buvusios pietinio piliakalnio papėdėje. Kiti pasakoja, kad nuo kalno kildavo tiršti garai. Žmonės tvirtindavo, kad kalne yra druskos. Baudžiavos laikais viena senelė iš to kalno dažnai parsinešdavo druskos, bet didelėje paslaptyje laikė tą vietą, kur druskos esama.