Švyturiai pasaulyje mena itin senus laikus. Jie, žinoma, skyrėsi nuo šiandieninių pakrantėse kyšančių bokštų. Tolimoje praeityje į plačiuosius vandenis išplaukusiems jūreiviams kelią parodydavo žvaigždės, saulė, vėjas ir netgi paukščiai. Vėliau laivų šaukliais tapo ant pakrančių aukštumų deginami laužai. Tačiau romantiškos paslapties nestinga ir krantą jūrų klajūnams padedančiam rasti Juodkrantės švyturiui. Ant daugybe legendų apsupto Raganos kalno kyšančiam kelrodžiui misterijos suteikia ir jį supantys tankūs miškai.

1950-aisiais metais pastatytas pakrantės šauklys, kuris nuo jūros yra atitolęs kone kilometrą, kelią jūreiviams padeda rasti jau beveik septyniasdešimt metų ir kaip navigacinis įrenginys yra naudojamas ir šiandien bei veikia bendroje grandinėje su kitais jūriniais Lietuvos švyturiais. Nors švyturio aukštis siekia tik 20 metrų, aukštas Raganos kalnas, ant kurio kelrodis stūkso, jį iškelia net į 75 metrų aukštį. Visame pasaulyje švyturiai savo forma, spalva ir siunčiamais signalais skiriasi, tad kito tokio, kaip Juodkrantėje tikrai nerasite. Šio kelrodžio masyvus bokštas yra metalinis, keturkampio formos, apatinė jo dalis ažūrinė, o viršutinė apkalta šviesiomis lentomis. Švyturyje įtaisytas šviečiamasis įrenginys, o jo naktinį dangų skrodžiantis baltos šviesos signalas matomas net iš 33 kilometrų arba 18 jūrmylių atstumo. Pakrantės šauklio viršuje yra įrengta apžvalgos aikštelė, tad tik įsivaizduokite kokia banguojančių vandenų panorama čia atsiveria!