Kuršių nerijos istorijos muziejus laukia ne tik besidominčių tuo, kaip anksčiau gyveno ir išgyveno šio krašto žmonės, bet ir tų, kurie pasiilgo kultūringo laisvalaikio.

Muziejaus ekspozicija pasakoja apie Neringos nerijos žvejus. Ypatingo lankytojų dėmesio sulaukia burvalčių – kurėnų maketai, ir vaikų, ir suaugusiųjų rankos tiesiasi paliesti varnų iškamšas – šios primena, kad sunkiais laikais, kai marios pagailėdavo laimikio, kuršininkai medžiodavo praskrendančias varnas, jas valgydavo, o po audrų rinkdavo gintarus. Pristatytas ir ypatingas poledinės žūklės būdas – bumbinimas, arba "stintapūkis", kurį primena ir autentiškais drabužiais papuošta medinė žvejo skulptūra.

Dalis muziejaus erdvių skirta parodoms. Čia kas mėnesį atidaroma po naują dailės ar fotografijos parodą, vyksta kamerinės muzikos, sutartinių vakarai, o liepos pabaigoje, Thomo Mann‘o festivalio metu - literatūros skaitymai.

Vėlyvą rudenį, švenčiant Neringos miesto gimtadienį, vietos gyventojai suneša savo istorinius "lobius", dalijasi protėvių pasakojimais - taip klostosi tradicija "Muziejų kuriame patys".

Iš anksto suderinus galima dalyvauti edukacinėje programoje ir patiems pasigaminti suvenyrą – išmarginti medinę, tik pamario kraštui būdingą vėtrungę. Muziejaus siūloma edukacinė programa "Krikštai – pasaulio medžiai" pradedama netoliese esančiose Nidos etnografinėse kapinaitėse, sužinoma apie šių unikalių medinių antkapių simboliką, prasmę, o vėliau muziejuje - ir apie čionykščių žmonių gyvenimą nuo žilos senovės.