Kuršių nerijoje stūkso Meškos galvos kopa, kurios aukštis siekia daugiau nei 35 metrus. Nuo jos atsiveria įspūdingas vaizdas į Baltijos jūrą ir Kuršių marias, tad romantiškai nusiteikę keliautojai čia dažnai sutinka bei palydi saulę. Meškos galvos kopos pavadinimas šaltiniuose pirmąjį kartą paminėtas dar 19-ojo amžiaus pabaigoje. Vietiniai kalvai tokį vardą davė dėl jos silueto panašumo į meškos galvą. Ši kopa yra viena aukščiausių vietovės viršūnių, tad, pakilę į Meškos galvos kopos apžvalgos aikštelę, lankytojai turi galimybę grožėtis įspūdinga Kuršių nerijos panorama. Greta kopos plyti Meškaduobė. Čia 1892-aisiais metais buvo pastatyti laikini barakai miško sodintojams, kurie baigė kopas apželdinti 1895-aisiais. Vėliau čia veikė miško priežiūros tarnyba, pasienio užkarda bei gyveno darbininkai.

Kopos viršuje esančioje regykloje, kurią patogu pasiekti ir automobiliu, atsiveria vandenų vaizdas ir po gaisro, kilusio 2006-aisiais, atsigaunančio miško kraštovaizdis. Nuo Meškos galvos kopos galima pamatyti, kaip auga savanorių pagalba atsodintos paprastosios pušelės, o informaciniai stendai plačiau supažindina su Kuršių nerijos nacionalinio parko vertybėmis. Čia taip pat atsiveria ir Klaipėdos miesto panorama. Žvelgiant nuo aukštumos link horizonto apima ypatinga nuotaika, nes atsiveria horizonto platybė ir nutolusių vietovių panorama. Sakoma, kad noras žiūrėti į tolius išliko dar nuo pirmykščių žmonių laikų, nes žiūrėdami į tolį ir nepamatę nieko, keliančio pavojų, jie galėdavo ramiai užmigti. Matyt todėl, lankytojus Meškos galvos kopa taip vilioja ir šiandien – čia jie turi galimybę patirti erdvės, begalinės perspektyvos ir raminančio vandens saugumo jausmą.