Meninės kompozicijos, skirtos supažindinti su svarbiausiomis Liškiavos istorinėmis datomis, asmenybėmis, įvykiais, centrinė figūra yra kirvis - darbo ir kovos simbolis, dažnai naudojamas heraldikoje. Skulptūrai sukurti pasitarnavo archeologinis radinys - pentinis siauraašmenis V - VII a. kirvis, puoštas duobutėmis ir grioveliais. Tokio tipo kirviai paplitę Vidurio, Rytų ir Pietų Lietuvoje. Šis kirvis ypač retas ir išskirtinis radinys. Šiuo metu žinomi vos keli ornamentuoti tokio tipo kirviai. Galima manyti, kad šis ginklas priklausė išskirtinį statusą bendruomenėje turėjusiam vyrui, kuris buvo ne eilinis karys, o vadas ar net vietinis kunigaikštis.

Kirvis surastas Pietų Lietuvoje XIX a. pr., bet apie jo radimo vietą ir istoriją nėra išlikusių patikimų žinių. Jis buvo saugomas viename iš Lietuvos dvarų rinkinių, o 1856 m. Vilniuje grafui Eustachijui Tiškevičiui įsteigus Lietuvos Senienų muziejų tapo vienu pirmųjų muziejaus eksponatų. Tikėtina, kad šį kirvį grafas įsigijo 1854 m., kai lankėsi Liškiavoje ir Merkinėje.

Artimiausias tokio tipo, tik neornamentuotas, kirvis buvo rastas visai netoli Liškiavos - Vilkaiutinio pilkapyne. 1971 m. du ietigalius ir kirvį muziejui perdavė vietinis gyventojas Viktoras Šimkonis, paliudijęs, kad juos rado savo sodybos kieme.

Nepriklausomybės kovų ir darbų šviesoje Liškiavoje iškyla šaulių Igno ir Jurgio Grigų, Lietuvos visuomenės veikėjo, daraktoriaus Jono Balčiaus, partizanų vado Šimkonio Boliaus - Šarūno vardai.

Autorius - Tomas Vosylius.