Nuo ko pradėti pasakoti šio nuostabaus Pažaislio vienuolyno ansamblio istoriją: nuo meistriškos architektūros, nuo jo fundatorių – aristokratiškos Pacų giminės, o gal nuo atsiskyrėliškos kamaldulių vienuolijos? O pradėkime nuo pradžių ir dalelė po dalelės atskleiskime šio brandžiojo baroko statinio grožį.

Įdėmiai įsižiūrėkite, ar matote precizišką simetriją – pagrindiniai pastatai sugrupuoti proporcingai, viduryje išskiriant bažnyčią su 54 metrų aukščio kupolu. Prieš bemaž 350 metų šį ansamblį kūrė talentingi Italijos menininkai. Vienas jų, Mikelandželas Palonis – dailininkas iš Florencijos, nutapė 140 įspūdingų freskų bei altorių puošiančius paveikslus. Deja, kai kurie kūrėjai nesulaukė triumfo akimirkos ir užbaigto šedevro nebeišvydo saulės šviesoje. Baigto šio sakralinio ansamblio nespėjo pamatyti ir jo fundatoriai Kristupas Zigmantas Pacas bei jo žmona Klara Izabelė.

Vieni įtakingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų, atsidavę kultūros puoselėtojai ir Dievo tarnai – Pacų giminė – padarė didelę įtaką Lietuvos meno ir politikos, netgi feminizmo istorijai. Ši elitinė šeima buvo pamaldi ir globėjiška. Kristupas Pacas prieš mirtį sudegino visas sąskaitas, susijusias su Pažaislio vienuolyno ansambliu, ir pareiškė: "Ką atidaviau Dievui, Jam vienam tebūna žinoma."

Vienuolyne įsikūrė atsiskyrėliai kamaldulių vienuoliai. Šios vienuolijos nuostatos buvo itin griežtos: tarpusavyje vienuoliai bendravo mažai ir daugiausia laiko skyrė maldoms bei apmąstymams apie amžinybę. Sakoma, kad čia stovintis 54 metrų varpinės bokštas esą toks aukštas, kad niekur už vienuolyno ribų neišeinantys vienuoliai galėtų pasižvalgyti.

Akimis perbėgus nuostabią šio vienuolyno istoriją ir sužadinus smalsumo apetitą, lieka viena – gyvai pamatyti šį didingą grožį. Gal net pavyks išgirsti Nemune paskendusio varinio Pažaislio bažnyčios varpo aidą...