"Mūsų kaimo samdinys pamilo turtingo ūkininko dukterį. Matyt, meilės būta abipusės ir karštos, nes nepaisydami griežtų tėvų draudimo, įsimylėjėliai nutarė būti kartu. Meiliai beburkuojančius besitariančius ant didelio akmens tarp brūzgynų, čeraškynų juos ir užtiko mergaitės motina. Sako, kad pirmi jos žodžiai buvę: "Kad jus perkūnas suvenčiavot"! Iš giedro dangaus trenkęs žaibas. Atsitokėjusi motina vietoj vaikų pamatė tik perpus perskeltą akmenį."