Kaimas prisiglaudęs tarp Baluošo ežero ir miško, šalia maždaug 400 metų senumo ąžuolų. Manoma, kad pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1783 m. Balašekulio vardu. 1798 m. "Ažvinčio rakto" inventoriuje jau aprašyta gausi miško sargo Jurgio Strazdo šeima. Kaimo muziejinė retenybė – dūminė pirkia, statyta XIX a. viduryje. Sodybų puošmena – klevai, uosiai, ąžuolai, šermukšniai. 1971 m. kaimas įrašytas į architektūros paminklų sąrašą. Paminklinė teritorija – 7,5 ha. Dabar iš XIX a. išlikę 3 pirkios, 2 kluonai, 1 daržinė.