Keliaudami taku aplankysite Svilės kraštovaizdžio draustinį. Jame saugomas geomorfologiniu ir hidrografiniu požiūriais vertingas, stambiai kalvotas, daubotas, moreninio masyvo kraštovaizdis su eolinėmis (vėjo supustytomis) reljefo formomis ir Svilės šaltiniais.

Šaltiniuotoje pievoje "verda" daugiau kaip 100 šaltinio akių. Tai vieni įspūdingiausių ir didžiausių šaltinių Lietuvoje – hidrografinis gamtos paminklas. Svilės šaltiniai pavaizduoti Kurtuvėnų regioninio parko ženkle.

Svilės miške vyrauja spygliuočių, daugiausiai pušų, medynai su beržų, drebulių ir kitų lapuočių priemaiša. Miškas auga ant žemyninių kopų masyvo. Tirpstančio ledyno vanduo čia suplovė smėlio laukus, kuriuose vėliau vėjas supustė smėlio kalvas – kopas. Miškas turtingas grybais ir uogomis.

Kryžių kryžkelėje, vadinamoje Kryžiukais, kryžiukų atsiradimas siejamas su netoliese augusia sena pušimi, prie kurios baudžiavos laikais buvo plakami prasikaltėliai, kariami vagys, plėšikai, sukilėliai. Žmonės tikėjo, kad vieta yra šventa. Šioje kryžkelėje stovėjo koplytstulpis, prie kurio žmonės duodavo įžadus ir kabino rožančius. Sunykus koplytstulpiui žmonės pradėjo statyti kryžius.

Galima keliauti pėsčiomis, dviračiais, žirgais.