1944 m. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų įsitraukė į kovą su okupantais. Vieni jų į partizanų gretas įstojo vengdami tarnybos okupantų kariuomenėje, kiti - galimų represijų ar tremties. Tačiau dauguma ginkluotos kovos kelią pasirinko sąmoningai, pasiryžę kovoti tol, kol bus atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė.
Ariogalos apylinkėse, kaip ir visoje Lietuvoje, pirmieji partizanų junginiai pradėjo formuotis 1944 m. rudenį. Daugėliškių miškas tapo partizanų prieglobsčiu. 1945 m. vasarą šiame miške laikėsi šešių partizanų būrys, kuriam vadovavo Antanas Jaugelis - Urbšys. 1945 m. liepos 26 d. Butkiškės bažnytkaimyje vyko Šv. Onos atlaidai. Į juos atėjo ir šie partizanai. Vėliau jie aplankė vieną ryšininką ir paryčiais grįžo prie savo žeminės, įrengtos tankiame eglyne. Keturi partizanai sumigo, o dviese ėjo sargybą, tačiau užsnūdo ir jie. Tą rytą iškrito rasa, pėdsakai gerai buvo matyti. Liepos 27 d. maždaug 10 val. ryto miegančius partizanus užklupo MVD kariuomenės kariai. "Sargybiniai" buvo toliau ir spėjo pabėgti, o būrio vadas ir kiti du žuvo. V. Negreckas - Dainius buvo sunkiai sužeistas ir, kai vienas stribas prie jo pasilenkė, griebė jam už gerklės. Įniršę stribai dar ilgai jau mirusįjį spardė. Žuvusių partizanų palaikai buvo niekinami senojoje Ariogalos turgavietėje (šiuo metu įrengtas parkas). Manoma, kad kažkur netoliese jie ir užkasti.
© Informacinis stendas pažintiniame take