Kiek atokiau nuo kurorto šurmulio Daukanto gatvėje galima iš tolo pastebėti ryškios žydros spalvos medinę vilą. Joje įkurtas lietuvių kilmės skulptoriaus, nuo praeito amžiaus šeštojo dešimtmečio priklausiusio vadinamajam Paryžiaus nepriklausomųjų salonui, memorialinis muziejus. Nesuklyskite, šiame name skulptorius A. Mončys nei gimė, nei gyveno, tiesiog jis buvo taip pamilęs Palangą, kad net prieš mirtį miestui padovanojo nemažai savo darbų. Jie buvo patalpinti be paveldėtojų likusiame buvusios "Jūratės" sanatorijos bibliotekos pastate.

Užsukti čia verta dėl kelių dalykų. Pirmiausia, sužinosite apie tarptautinio pripažinimo sulaukusį žemaitį iš Mončių kaimo Kretingos raj., kurio rankomis atnaujintos chimerų skulptūros puošia žymiąją Meco (Prancūzija) katedrą, o avangardinė ypatingu plastiškumu išsiskirianti kūryba – daugybės šalių muziejus ir privačias kolekcijas. Prancūzijos kurorte St. Gilles – Croix de Vie centrinėje aikštėje nuo 1957 m. stovi jo sukurtas gaidys, ne per seniausiai atnaujintas sužinojus apie autoriaus kilmę. Amžininkai jį prisimena buvus kuklų, bet stiprų ir talentingą. Vienas meno kritikas teigė, kad jo skulptūros daug nekalba, bet ką sako, sako gerai. Paties menininko valia šiame muziejuje leidžiama rankomis liesti jo skulptūras. Nors buvo puikiai pritapęs ir suaugęs su Paryžiumi ir jo kūrėjais, A. Mončys dažnai kalbėjo apie savo meilę Lietuvai.

Antra, užeiti verta ir dėl pastato architektūros. Pastatytas grafų Tiškevičių žemių prižiūrėtojo sūnaus Vlado Navicko, savo išplanavimu kiek primena trinavę bažnyčią. Ryški spalva primena, kad dauguma pajūrio gyventojų savo namus dažydavo pačių pasigamintais dažais, ryškiomis spalvomis, nes įprasti dažai neatsparūs jūriniam klimatui.