Šis unikalus gamtos objektas susiformavo paskutinio ledynmečio periode, Gelionių kalvos šiauriniame pakraštyje. Kalvos branduolyje ištirpus palaidotam ledo luistui, žemė įgriuvo ir atsirado stačiašlaitis duburys. Duobė panaši į beveik apvalų piltuvą, nuo pietinės pusės siekia 43,1m., nuo šiaurinės 24,2m., vakarinės ir rytinės 17 – 18 metrų gylį. Duobės virš pelkinės dalies plotas siekia 3 ha. Duobės dugne tvyro 0,5 ha ploto aukštapelkė. Tautosakoje sakoma, kad "šitoj duobėj, giliai po žeme yra nuskendusi bažnyčia". Kaimo žmonės į šią duobę nešdavo skandinti netinkamus laikymui gyvulius, daugiausiai šuniukus ir kačiukus. Duobės pietiniame šlaite yra išlikę daugybė akmenų, vienas iš jų pavadintas "Velnio akmeniu", čia naktimis esą vaidendavosi velniai.