Bajoruose pirmoji geležinkelio stotis įkurta 1892 m., kai buvo baigta tiesti Tilžės-Karaliaučiaus geležinkelio Klaipėdos-Bajorų atkarpa. Nuo Bajorų geležinkelio prasidėjo tolimesnė Vakarų Lietuvos geležinkelių plėtra į Kretingą, Darbėnus, Skuodą. XIX a. pab., ar XX a. pr. pastatyti ir Bajorų stoties pastatai. 1988 m. fotografijoje užfiksuota neišlikusi vandens bokšto stogo vėtrungė, su įrašyta 1909 m. data.

Klaipėdos krašte vokiečių statytos stotys buvo įrengiamos pagal klases, o pastatų kompleksai nulemti kartotinių projektų. Bajorų geležinkelio stotis priklausė paprastesnio tipo stotims. Šio tipo geležinkelininkų namai tebestovi Bajorų, Kretingalės, Kalotės geležinkelio stotyse. Kompaktinio tūrio, dviejų aukštų raudonų plytų mūro pastatuose buvo įrengtos patalpos administracijos darbuotojams gyventi ir dirbti. Namai buvo statomi prie bėgių, lygiagrečiai stoties rūmams (Bajorų stotyje - keleivių namams). Vienaaukščiai, ištęsto stačiakampio plano paprastesnio tipo keleivių namai taip pat stovėjo Kretingalės ir Kalotės stotyse. Mažiausiai pakitę išliko Bajoruose. Prie keleivių namų šoninio fasado būdavo prišliejamas raudonų plytų mūro arba fachverkinės konstrukcijos prekių sandėlis, Klaipėdos krašte vadintas "pakhauzu". Jis išlikęs ir Bajorų geležinkelio stotyje. Stoties vandens bokštas priklauso Vakarų Lietuvos antrojo tipo geležinkelio stočių vandens bokštams, kuriems būdingas apskritas planas, plytų mūro ir gelžbetoninės sienos, itin puošnus portalas bei dekoratyvių formų stogas su smaile. Tokie bokštai buvo pastatyti Klaipėdoje (nugriautas 1915 m.) ir Bajoruose.

Statinys iki XX a. vid. buvo naudojamas garvežiams užpildyti vandeniu. Vanduo į bokšto rezervuarą sutekėdavo iš ant stogo įrengtų lietaus surinkimo griovelių ir buvo požeminiais vamzdžiais atgabenamas ir pakeliamas iš Akmenos upės, o iš rezervuaro specialiais latakais pasiekdavo garvežius. Šiuo metu tebėra išlikę beveik visi stoties pastatai, iškyrus medinius - svirną ir geležinkelininko namo priestatą.