Grįžęs iš Štuthofo koncentracijos stovyklos, rašytojas čia praleido paskutiniąją gyvenimo vasarą jau vienas (žmona ir duktė dar 1944 m. rudenį, norėdamos išvengti antrosios sovietų okupacijos, pasitraukė į vakarus).

B. ir V. Sruogų namuose nuolat rinkdavosi rašytojo kolegos – profesoriai, teatralai, studentai ir kiti, kurie diskutuodavo literatūros, teatro, meno ir kitais klausimais. Dažni šių namų svečiai buvo prof. Vincas Krėvė-Mickevičius, Vladimiras Šilkarskis, Leonas Karsavinas, broliai Biržiškos.

Rašytojo šeima, gyvenusi JAV, dar 1957 m. raštu pareiškė, jog atsisako nuosavybės teisių į namą ir prašo jame įkurti Balio Sruogos muziejų ir biblioteką. Pradžioje namuose buvo atidaryta tik Balio Sruogos memorialinė ekspozicija ir biblioteka, kuriais dvidešimt septynerius metus rūpinosi Kauno viešoji biblioteka. 1993 m. birželio 1 d. Vandos ir Balio Sruogų memorialinis namas perduotas Maironio lietuvių literatūros muziejui, jam suteiktas muziejaus statusas, o biblioteka panaikinta.