Nuo Vilniaus į šiaurę per visą Lietuvą pažirusioms Baltijos kelio ženklų vietoms teisinė apsauga suteikta dėl jų istorinės vertės. Jos žymi 1989 m. rugpjūčio 23 d. vykusios akcijos, simbolizavusios Pabaltijo tautų solidarumą ir ryžtą būti nepriklausomomis, vietą. Apie tai pasaulis išgirdo kaip apie Baltijos kelią. Jį organizavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Baltijos kelias tapo vienu svarbiausių įvykių pažymint Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos pasirašytų Ribentropo-Molotovo pakto ir jo slaptųjų protokolų metines bei šių dokumentų atneštas pasekmes - 1940 m. Sovietų Sąjungos Baltijos valstybių okupaciją, su ja prasidėjusias represijas ir žmonių trėmimus. Ši akcija buvo aiškus Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių ženklas, kad su okupacija jie taikstytis nebegali ir trokšta susigrąžinti nepriklausomybę. Šioje vietoje, 158 km nuo Vilniaus, pilietine iniciatyva, Baltijos kelio dalyviai Pasvalio sąjūdiečiai manifestacijos išvakarėse iš lauko riedulių slėnio centre sumūrijo paminklą; rugpjūčio 23 d. kryžius pastatė dalyviai iš Pasvalio, Akmenės, Pakruojo, Mosėdžio, Joniškėlio, Kretingos; 2009 m. iš Saločių k. perkeltas biržiečių kryžius.

Baltijos kelio metu ruožu Vilnius – Ukmergė – Panevėžys – Pasvalys – Bauskė – Ryga – Ainažiai – Pernu – Talinas nusidriekė apie 600 km ilgio 2 mln. susikibusių rankomis žmonių grandinė. Baltijos kelias yra įrašytas į Gineso rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė. 2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į "Pasaulio atminties" sąrašą.