Bikuškio dvaro sodyba, įsikūrusi Alaušo ežero pusiasalyje, vakarinio kranto kyšulyje, kurio statūs šlaitai leidžiasi į ežerą, pietvakariuose – į daubą. Dauboje įvažiavimą į sodybą žymi akacijų eilė, kuri vedė į priešais dvaro namą esantį parterį ir išilgai kirto ūkinį kiemą. Bikuškio dvaras - architektūrinis paminklas. Rašytiniuose šaltiniuose dvaras minimas jau XIV a. viduryje. Dvaras susiformavo XVII-XIX a. keliais etapais – ankstyvuoju (XVII-XVIII a.) ir pagrindiniu (XVIII a. pab. – XX a. pr.). Abu etapai paliko pėdsakus dvaro kompozicijoje – pirmasis suformavo reljefą ir sodybos struktūrą (įvažiavimą, pagrindinio reprezentacinio kiemo vietą), antrasis – suteikė vietinės architektūros ir klasicizmui būdingų bruožų.

XVII a. dvaras priklausė Radviloms, vėliau Trakų vaivadai Tadui Oginskiui, dar vėliau XVIII a.– Prošinskiams, išsirūpinusiems iš valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio privilegiją prie dvaro įkurti miestelį. Remiantis istoriniais šaltiniais, 1782 m. Elžbieta Prošinskienė šalia ežero pastatė koplyčią, kurioje gyveno kunigas – dvaro kapelionas. XVIII a. pab. dvaras priklausė Plevakams, XIX a. pr.– Beneckiams, vėliau – Beneckių palikuonims Drazdauskams. 1863 m. sukilimo metu dvare slėpėsi sukilėliai. XIX a. pab. dvarui priklausė Juliškio, Kiemeniškių, Malėnų, Novosiolkų, Sirutiškio, Toleikių kaimai, veikė spirito gamykla, didžiulė kalvė, taip pat dvarui priklausė daugiau nei 500 ha žemės. XX a. pr. sodybą valdė Puzinauskai, tarpukario metais – gydytojas Svilas, vedęs Puzinauskaitę. Po II Pasaulinio karo dvaro sodyba priklausė Sudeikių kolūkiui, nuo 1974 m. – Utenos statybos trestui. 1976-1979 metais Bikuškio dvaro sodyba patyrė smarkias rekonstrukcijas. Rekonstruotas dvaro namas, nugriautos XVII a. mūrinių pastatų liekanos, nugriautas kumetynas (1980 m.) ir tvartas, pristatyta darkančių naujadarų – laiptai, pirtis, sporto aikštelė. 1992 m. klaipėdietis R. Svilas atgavo Bikuškio dvarą: rūmus, svirną, kluoną, 77 ha žemės, vietoje turėtos 150 ha. Po jo mirties, dvarą testamentu paveldėjo Gintaras Eugenijus Gruodis.

Pamatai ir mūro liekanos žymi nugriautus pastatus. Jie sudarė du stačiakampius kiemus: vakaruose dvi daržinės, tvartas ir išlikęs svirnas, rytuose kampinio plano arklidė, kumetynas, dvaro namas ir kalvė. Šiandien sodybą formuoja trys dvaro laikotarpio pastatai ar jų liekanos – XIX a. pr. dvaro rūmai (liaudiško klasicizmo pastatas), XVIII a. kluonas, kuris perstatytas XIX a. pab. ir XIX a. pab. Svirnas, statytas kaip ūkinis pastatas. Taip pat likę daržinės liekanos, kelių tinklo fragmentai, išretėjęs parkas. Bikuškio dvaro parkas - tai senojo dvaro parko dalis. Bendras plotas – 10,9 ha, 3,5 ha apaugęs medžiais. Užregistruota 18 medžių ir krūmų rūšių. 7 iš jų – introdukuotos. Auga klevai, bukai, guobos, liepos, uosiai, erškėčiai ir kt. Parkas išretintas.

Dabartiniai dvaro šeimininkai – verslininkai Dalia ir Gintaras Gruodžiai, kurie dvarą valdo nuo 1996 m., savo lėšomis suremontavo dvarą ir prikėlė jį gyvenimui. Jau daug metų dvare vyksta tapytojų plenerai, profesionalaus teatro spektakliai, simfoninės muzikos koncertai. Dvare veikia meno galerija (paveikslai sukurti pačiame dvare), taip pat kuriamas granito skulptūrų parkas. Bikuškio dvaro sodyba, anot Kultūros paveldo departamento, – unikalus objektas. Manoma, kad sodyba buvo viena iš nedaugelio mūriniais pastatais užstatytų XVII a. rezidencijų, todėl yra potencialus archeologinių tyrimų objektas.