Nors didžiojo kunigaikščio Kęstučio žmonos Birutės palaidojimo vieta nėra žinoma istorikams, palangiškiai jau šimtus metų pasakoja padavimus, kad kilnioji kunigaikštienė atgulė amžino poilsio būtent toje vietoje, kur dabar stovi Šv. Jurgio koplyčia.

Pasak kitos legendos, šioje vietove buvęs aukuras, kurio šventąją ugnį vaidilutė Birutė saugojo dar iki santuokos su Trakų ir Žemaitijos valdovu. Kad apkrikštijus Lietuvą mūsų tautiečiai greičiau pamirštų stabmeldiškus ritualus 1505 m. šioje vietoje pastatyta medinė Šv. Jurgio koplyčia, tačiau ilgainiui ji sunyko, nes mieste buvo didesnė bažnyčia. Jos vietoje pastatytas medinis kryžius, tačiau apylinkių gyventojai vis tiek lankydavosi ant kalno tikėdamiesi, kad deive tapusi Birutė užtars iš aukštybių, nors pagonybė jau buvo begrimztanti praeitin.

Galiausiai 1869 m. klebono Konstantino Steponavičiaus sumanymu pagal architekto K. Mejerio projektą pastatyta dabartinė neogotikinė koplyčia. Vėliau kalnas apsodintas medžiais, įrengti laiptai. 1976 m. koplyčią papuošė septyni vitražai, sukurti dailininko Liudo Pociaus.

Tarpukariu prie šios koplytėlės buvo renkamasi paminėti Palangos krašto sugrąžinimą Lietuvai, apie tai byloja ant koplytėlės sienos pritvirtinta atminimo lenta. Nuo 1918 m. iki 1921 m. Palangos kraštas priklausė Latvijai kartu su visa carinės Rusijos užgrobta Kuršo gubernija.