1877 m. vos 20 metų sulaukęs iš Ukmergės kilęs pirklys Chaimas Frenkelis (1857-1920) atvyko į Šiaulius, įsigijęs šioje vietoje esantį sklypą, ėmėsi odų apdirbimo verslo. Pradžioje įmonė veikė dviejuose mažuose mediniuose nameliuose, oda buvo apdirbama rankiniu būdu, tačiau, sėkmingai klostantis verslui, po kiek daugiau nei 10 metų čia išdygo iki šių dienų išlikę fabriko pastatai.

Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Ch. Frenkelio fabrikas buvo vienas iš didžiausių visoje Rusijos imperijoje, jame dirbo apie 1 tūkst. darbininkų, o visą kompleksą sudarė apie 50 įvairaus dydžio mūrinių pastatų. Žaliavos fabriką pasiekdavo iš visų Rusijos imperijos kampelių, o dalis jų net iš Pietų Amerikos ir Afrikos žemynų

Fabrike buvo įdiegta daugybė to meto naujovių: elektros generatorius, garo katilas, garo džiovyklos bei pirmoji Šiauliuose telefono linija. 

Pirmojo pasaulinio karo metu nukentėjo fabriko pastatai, savininkas Ch. Frenkelis pasitraukė iš pradžių į Rusiją, o po Spalio revoliucijos - į Vokietiją. Netrukus fabriko savininkas Ch. Frenkelis mirė, tad fabriko atstatymu rūpinosi jo sūnus - Jokūbas. Tarpukariu fabrikas tiekė prekes daugiausiai vietinei rinkai, tad į ankstesnes aukštumas nepavyko sugrįžti. 1925 m. stambiausi Šiaulių miesto odų fabrikai (Ch. Frenkelio, brolių Rogalinų, brolių Nurokų) įsteigė avalynės fabriką "Batas", kuris XX a. 4-ąjame deš. užėmė apie pusę Lietuvos rinkos. 

1940 m. įvykus Lietuvos okupacijai sovietinė valdžia fabriko pastatus nacionalizavo. Antrojo pasaulino karo metu pastatai buvo stipriai apgriauti. Pokariu fabriko pastatai buvo atstatyti, o juose pradėjo veikti odų ir avalynės gamybos kombinatas "Elnias".