Po Didžiojo Žaslių gaisro XX a. pr. pirmieji buvo atstatyti Chasidų maldos namai Žasliuose 1908 m., ir tik po metų – ortodoksų beit midrašas. Šie maldos namai išsiskyrė rytietiškos architektūros elementais savo fasade, nors pats pastato išplanavimas buvo gana tradicinis kvadratinis planas. Po gaisro statyta jau mūrinė dviejų aukštų sinagoga taip tradiciškai atskiriant vyrų ir moterų erdves. Per Pirmąjį Pasaulinį karą abi sinagogos kaip ir daugelis Žaslių centrinės miestelio dalies pastatų buvo apniokotos vokiečių artilerijos, tačiau tarpukariu jos sutvarkytos ir sėkmingai funkcionavo iki Antrojo Pasaulinio karo. 1941 m. nacistinės okupacijos metu išžudyta visa Žaslių žydų bendruomenė, o pagal paskirtį nebenaudojamos sinagogos buvo laikinai paverstos sandėliais nužudytųjų miestelio žydų daiktams laikyti.

Po Antrojo Pasaulinio karo abi sinagogos buvusioje Sinagogos gatvėje, kuri dabar tėra bevardis keliukas, buvo pertvarkytos. Chasidų sinagoga XX a. 5 deš. pabaigoje perkeista į kolūkio administracinį pastatą, jos pertvarkymas buvo mažiau niokojantis ir atitolinantis nuo originalios pastato struktūros nei kultūros namais paversto šalia esančio ortodoksų beit midrašo. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, panaikinus kolūkius, namas buvo privatizuotas, dabar dideliame baltame pastate įkurti gyvenamieji butai, tačiau iš išorės sinagogos pastatas vis dar aiškiai atpažįstamas.