Dar XVII a. Vakarų Lietuvos miestelyje, kuris dabar vadinamas Žemaičių Naumiesčiu, kūrėsi žydų bendruomenė. Pirmoji, mūrinė sinagoga čia pastatyta 1816 m., po šimtmečio pastatyta ir antroji – jau medinė sinagoga. Medinė sinagoga naudota daugiausia žiemos metu, kadangi šiuo laikotarpiu ji turėjo vieną ryškų pranašumą prieš didžiąją mūrinę sinagogą – buvo šildoma. Antrąjį pasaulinį karą, kitaip nei vietos žydų bendruomenė, išgyveno abi sinagogos, tačiau besimeldžiančiųjų jose nebeliko.

Medinė sinagoga, miestelėnų iki šiol vadinama "moterų sinagogos" vardu sovietmečiu buvo pertvarkyta į kino salę, iš dviejų buvusių įėjimų paliktas tik vienas, tačiau viduje, už pastatyto kino ekrano paslėpta it per stebuklą išliko ir originali sinagogos sienų tapyba. Vis tik, tiek du įėjimai, tiek aiškios skirtys viduje – į pagrindinę pamaldų ervdę ir moterų sekciją pastato šiaurės vakaruose aiškiai nusako, jog sinagoga iki Antrojo pasaulinio karo buvo bendra tiek vyrų, tiek moterų pamaldų erdvė. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sinagogoje kino salės neliko, šiuo metu pastatas nenaudojamas.