Pirmieji užfiksuoti dvaro šeimininkai buvo Kozielos-Poklevskiai (lenk. Koziełł-Poklewski) - kalbama, kad jie gyvenę čia nuo Ivano Rūsčiojo (1530-1584) laikų, tik vėliau priėmę katalikybę. 1872 m. Kozielos užgrobė Novynos viensėdį prie Toleikių kaimo. 1882 m. vasarą dvare subruzdo valstiečiai – atsisakė į dvarą eiti lažo, mojuodami kastuvais numušė atvykusiam pristavui antpečius.
Degsnėnus 1889 m. kartu su Jotaučių dvaru bei Kastulyne Utenos valsčiuje valdė trys dvarininko kataliko Povilo Kozielos-Poklevskio sūnūs (jie kartu turėjo 778 dešimtines dirbamos, 81 nedirbamos, 380 dešimtinių miško (iš viso 1244 dešimtines) žemės).
Taip pat dvaras turėjo 4 karčemas: Kirkliuose, Degučiuose, Rukliuose ir Sudeikiuose, o dvare – bravorą. Iš dvaro buvęs išskirtas Taukelių dvarelis (čia buvusioj koplyčioj ir buvo laidojami dvarininkai). Vėliau Degsnio ir Jotaučių dvarų savininkai 2 valakus žemės Sudeikiuose paskyrė bažnyčiai. Poklevskių-Kozielų giminė buvo palaidota bažnyčios šventoriuje (yra išlikę paminklai). Utenos kunigo Adomo Vyšniausko laikais iš Bikuškio koplyčios viskas buvo pervežta į Sudeikių bažnyčią.