Teritorija nuo Meilės salos iki dabartinio vandens parko visų laikų žemėlapiuose buvo vadinama poilsio parku. Saulėta, pušynais apaugusi Nemuno pakrantė nuo seno buvo skirta poilsiui ir pasivaikščiojimams. Tai viena ramiausių kurorto vietų. Dalis takelių yra miško keliukai, dalis išasfaltuota. Daug vietų, kur galima nusileisti arčiau upės, daug stačių skardžių, atveriančių vaizdingą Nemuno ir salos panoramą.