Architektūros specialistai vienintelę Druskininkų katalikų šventovę apibūdina kaip neogotikinę, o dauguma keliautojų sako, kad ji šiek tiek primena vaikystės pasakų pilis. Ypač jei pažiūrėtume nuo pietrytinio Druskonio ežero kranto, kai pirmame plane boluoja "Vila Linksma", o už jos – grakščios Švč. Marijos Škaplierinės bažnyčios bokštų smailės.
Šventorius neaptvertas, tad bažnyčia tapo neatskiriama kasdienio Druskininkų gyvenimo dalimi – aplink vinguriuoja takeliai, išdėstytos poilsio zonos su suoleliais, driekiasi pagrindinė promenada - Vilniaus gatvė, viešbučiai, miesto muziejus ir sovietmečiu statyti gyvenamieji namai.
Erdvi bažnyčia baigta statyti 1931 m. pagal lenkų architekto Štefano Šylerio (Stefan Szyller) projektą, nors darbai pradėti dar 1912 m. Įdomu tai, kad naujoji bažnyčia pradėta statyti nenugriovus toje pačioje vietoje stovėjusios senosios, mažesnės bažnytėlės, statytos XIX a. viduryje. Pradėjus mūryti sienas ji atsidūrė naujosios šventovės viduje. Senojoje bažnyčioje vargonavo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis, pasakojama, kad kartais jį pavaduodavo ir genialusis sūnus.
Istorikai tvirtina, kad čia mielai lankėsi Lenkijos maršalas Josefas Pilsudskis, rašytojas Vincas Mykolaitis -Putinas, kalbininkas Juozas Balčikonis ir daug kitų žinomų Lietuvos meno ir mokslo asmenybių.
Bažnyčios interjerą puošia nemažai vertingų dailės kūrinių, tarp jų ir vieno žymiausių šalies drožėjų – Antano Česnulio "Rūpintojėlis".