Tai vienintelis farmacijos muziejus Vilniaus regione. Entafarmos savininko Tauro Endriukaičio tėvas, Romualdas Endriukaitis, ilgus metus dirbo Kidulių miestelio vaistinės vedėju. Būtent čia, apie 1980 metus, antrą gyvenimą pradėjo pirmieji muziejaus eksponatai. 1992 metais mirus R. Endriukaičiui, muziejumi ėmė rūpintis sūnus – naujose įmonės patalpose skyrė muziejui atskirą patalpą, sutvarkė ir susistemino tėvo sukauptą kolekciją.

Garbingiausioje muziejaus vietoje – 1963 metais pradėtas rašyti R.Endriukaičio Kidulių vaistinės metraštis ir T.Endriukaičio atsiliepimų knyga. Jose šilčiausi žodžiai ir padėkos gerai Lietuvoje žinomų ir gerbiamų žmonių – V. Žilinskaitės, A. Vinkaus, V. Landsbergio... Ir tai didžiausias vertinimas ir stimulas naujajam muziejaus šeimininkui tęsti kažkada tėvo pradėtą kilnią misiją – kaupti eksponatus, plėsti muziejų ir skleisti pagarbą vaistininko profesijai. Ekspozicijoje yra tokių vaistų gamybai būtinų priemonių, apie kurių paskirtį gali papasakoti tik senieji vaistinių darbuotojai. Pavyzdžiui, XVII amžiuje JAV pagamintas malūnėlis vaistažolėms, sėkloms ar vaisiams smulkinti. Kolegos iš Amerikos pamatę panašų malūnėlį Kauno farmacijos muziejuje, norėjo įsigyti jį už milijoną dolerių. Ilgai muziejaus lankytojai mąsto, apžiūrinėdami iš pirmo žvilgsnio, nesudėtingus kamščių minkštinimo, jų įstūmimo į butelį, prietaisus.

Muziejuje taip pat akį traukia įvairiausių formų, dydžių ir spalvų buteliai ir buteliukai, tušti ir su vaistų likučiais. Unikaliausias iš jų – nedidelis buteliukas su anyžinio skysčio likučiais, rastas Napoleono laikų kareivio drabužiuose. Nedidukui, bet gerai užkimštam ir tvirtam buteliukui jau daugiau nei 200 metų. Specialios formos stiklinis butelis – mums žinomos guminės pūslės pirmtakas.

Bene didžiausią ekspozicijos dalį sudaro įvairiausios knygos ir žurnalai. Pavyzdžiui – receptų žurnalas. Kadangi tuo metu visi vaistai buvo gaminami vaistinėse, žurnale būdavo surašoma jų sudėtis, gamybos būdas, kaina ir kita informacija. Muziejuje esanti knyga pradėta pildyti 1897 metais. "Daktariška knyga" su įvairiausiais patarimais ir rubrikomis – "Gimdytoja ir jos užlaikymas", "Gerklės liga pas vaikus", "Vaistai nuo triperio" ir t.t. Joje gausu patarimų, kaip įvairiomis liaudiškomis priemonėmis namų sąlygomis gydytis Neturintiems pinigų vaistininkai gamindavo ir vaistus duodavo skolon, tik specialioje skolų knygoje surašydavo kas, kiek ir už ką skolingas, o grąžinus, skola būdavo išbraukiama. Muziejuje yra 1880 metų leidimo "Farmakopėja". Joje aprašoma įvairiausių cheminių ir augalinių medžiagų išvaizda, savybės, kvapas, skonis ir panašiai. Tokios knygos leidžiamos ir dabar. Vyresnės kartos žmonės dar gerai prisimena prie vaistų buteliukų tvirtinamas taip vadinamas signatūras.