Muziejaus lankytojams pakilus į 45 metrų aukštyje esančią apžvalgos aikštelę atsivers puiki Aukštaitijos miškų ir ežerų panorama. Ekskursijos metu Jus lydės ekskursijos vadovas, kuris pristatys apylinkes ir pagrindinius matomus objektus. Atvykę lankytojai galės iš paukščio skrydžio apžiūrėti kalendorinį akmenų ratą "Lietuvos Saulė" – 30 metrų diską su aštuoniais spinduliais. Didieji apskritimo akmenys atgabenti iš visų Lietuvos apskričių. Akmeniniai spinduliai vaizduoja pasaulio šalis, Saulės tekėjimo ir laidos kryptis lygiadienių ir saulėgražų metu. Šalia akmeninės Saulės išdėstyti planetų modeliai, sudarantys mūsų Saulės sistemą.

Lietuvos etnokosmologijos muziejus išsiskiria ne tik unikaliais architektūriniais sprendimais, bet ir geografine padėtimi. Muziejus įsikūręs didžiausiame Lietuvoje, Labanoro regioniniame parke. Didžiąją girios dalį sudaro miškai, kurie užima 80% teritorijos. Girioje gausu briedžių, gyvena vilkai ir lūšys. Čia atvykę muziejaus lankytojai gali išgirsti, į Raudonąją knygą įtrauktą, ūkaujančią žvirblinę pelėdą ar čiulbančią švygždą, bei kitus retus Lietuvos paukščius. Na, o ežerų pakrantėse išvysti visoje Europoje retą augalą – ežerinę lobeliją ar į Raudonosios knygos sąrašą įtrauktą žvilgančiają riestūnę.

Kalvotas ir miškingas kraštovaizdis pasižymi ežerų gausa. Tarp didesnių ir žemesnių kalvelių tyvuliuoja 285 ežerai, taigi pakilę į 30 metrų aukštyje esančią muziejaus apžvalgos aikštelę turėsite unikalią galimybę vienu metu išvysti šešis ežerus. Taip pat esant geroms oro sąlygoms galėsite pamatyti tolumoje stūksančias Aukštaitijos Nacionalinio parko kalvas prie Tauragnų ežero. Esant giedrai dienai tolumoje išvysite Molėtų ir Alantos miestelių bažnyčių bokštus. Rekomenduojame pasiimti žiūronus. Gamtinių elementų mozaiką praturtina muziejaus dailininkės Marijos Kakarienės sukurtos dekoratyvinių augalų kompozicijos esančios muziejaus lauko ekspozicijoje. Po ekskursijos lankytojai kviečiami pailsėti muziejaus sodelyje ir pasigrožėti augmenija.