Tai termokarstinė dauba, kuri susidarė ten, kur, pasitraukus ledynui, po sąnašomis liko palaidotas ledo luitas. Šis ledo gabalas klimatui atšilus palaipsniui tirpo, paviršius dubo, kartais net įgriūdavo. Taip toje vietoje susidarė gili piltuvo formos duobė. Ji išliko dėl spėjusios užaugti augalijos, kuri sutvirtino stačius šlaitus. Duobės dugne yra susiformavusi nedidelė pelkutė, kuri vasarą išdžiūsta. Savo forma Laumės duobė panaši į Velnio duobę.
Padavimai pasakoja, kad Laumių kalne (Laumekalnyje) gyveno Laumė kartu su kitom dviem Laumėm Ankštos miškuose (Laumiaduobėje) ir Rožiakmenyje (Jurkiškyje) dainavo sutartinę giesmę. "Laumikonyse, kaime, tai šitoj kalnoj gyvena laumė, o kita gyvena Unkščioj, Laumiaduoby, a trečia gyvena Rožių Akmene. Ir anys dainava sutartinę. Tai šita Laumikonyse pradėja: "Koja, koja, koja". Laumiaduoby tai: "Tu kojela kojelyte". Rožių Akmene tai: "Tu kojute kojučiute".