Iš amžių glūdumos atėjęs ir iki mūsų dienų išlikęs, apipintas legendomis apie kovas su kryžiuočiais, švedais, Gandingos piliakalnis ir šiandien primena mums didingą savo istorinę praeitį. Gandinga senovėje buvo svarbi kultūrinė, administracinė ir gynybinė vietovė. Gandinga - Plungės motina.
Senovėje šiame krašte gyventa kuršių. Gandinga pirmą kartą minima 1253 metais Kuršių žemių dalijimo dokumentuose. Gandinga turi ryškią gynybinę funkciją ir priklauso seniausių Lietuvos gyvenviečių tinklui, kuris formavosi viduramžiais.
2007 metais rasti archeologiniai radiniai rodo, kad ši vietovė – vienintelė Lietuvoje, turinti net penkis piliakalnius nedideliame plote. Tyrinėtojai surado I tūkstantmečio pabaigos – II tūkstantmečio pradžios gyvenvietę bei dvarvietę. Yra spėjimų, kad Gandinga galėjo būti ir miestas, išsidėstęs palei Babrungą ir klestėjęs XIII-XVII amžiais, o XVI a. net buvo įrašytas į neprivilegijuotųjų Lietuvos miestų sąrašą. Tuo metu savo reikšme prilygo Telšiams, Ukmergei, nes mokėjo tokio pat dydžio mokesčius. Po švedų antplūdžio Gandinga baigė savo klestėjimą – gyvenvietė sunyko, o administracinis centras persikėlė į Plungę.