Piliakalnis įrengtas Viešvės kairiajame krante esančios kalvos viršūnėje. Aikštelė ovali, pailga Š-P kryptimi, 33 m ilgio, 28 m pločio, 1 m iškiliu viduriu. Joje rasta grublėtos keramikos, apvali žalvarinė ir pasaginė segės. P aikštelės krašte supiltas 0,4 m aukščio, 10 m pločio pylimas, kurio išorinis 4,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 3 m pločio, 0,3 m gylio griovį, už kurio yra antras 0,3 m aukščio nuo griovio, 5 m pločio pylimas. Jo 3 m aukščio išorinis šlaitas pereina į kalvos šlaitą. Aikštelės Š gale supiltas 1,5 m aukščio, 10 m pločio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 3-5 m pločio terasą. Žemiau jos (6 m žemiau aikštelės) iškastas 50 m ilgio, 0,9 m gylio, 10 m pločio griovys, už kurio įrengtas priešpilis. Jo aikštelė orientuota Š-P kryptimi, 20 m ilgio, 75 m pločio, į Š nuolaidėjanti per 2,5 m. Priešpilio Š šlaite, 3-4 m žemiau aikštelės yra 7-15 m pločio terasa, ŠV dalyje virstanti 20 m pločio, 2 m gylio grioviu. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 28 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs kiek praretintais lapuočiais. Piliakalnis žinomas ir Kungių vardu. R-ŠR papėdėse, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė. 200 m į PR, už slėnio yra aukštuma, vadinama Gojumi, greičiausiai senojo kulto vieta. Piliakalnyje lokalizuojama 1253 m. minima kuršių pilis Viešvė. Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu - XIII a.