XVII a. II p.-XVIII a. vengdami carinės valdžios represijų, daug Rusijos sentikių apsigyveno Lietuvoje. Pirmoji jų bendruomenė įsikūrė 1709 m. Girelėje (Anykščių r.). Tačiau pirmoji sentikių cerkvė buvo pastatyta Rokiškio rajone, Sartų ežero pusiasalyje, kur buvo ir kiti rusiški kaimai - Bobriškis, Stirniškis. Girelės kaime esanti medinė Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvė pastatyta apie 1919 m. XX a. pr. Girelės sentikių parapijai priklausė apie 400-500 tikinčiųjų. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Girelės parapijiečiai buvo priversti bėgti nuo vokiečių, trauktis į Rusijos gilumą. Po karo jie sugrįžo į Girelės kaimą. 1937 m. bendruomenėje buvo 689 tikintieji, 1949 m. - 750 parapijiečių. XX a. 6-8 deš. dėl prasidėjusios kolektyvizacijos ir migracijos į miestus, Girelės parapijiečių skaičius ėmė ženkliai mažėti. Daug tikinčiųjų išsikraustė į Anykščius, Panevėžį, Vilnių ir kitus miestus.

Nuo XX a. 10 deš. dėl tikinčiųjų stokos pamaldos Girelės sentikių maldos namuose vykdavo nereguliariai, o vėliau nutrūko. 1990 m. Girelės kaime gyveno aštuonios šeimos: dvi sentikių ir šešios lietuvių katalikų, dauguma tikinčiųjų pamaldas lankė Ukmergės sentikių bendruomenėje. Tris dešimtmečius Girelės cerkvė stovėjo sunykusi - nebelikus vietinės Girelės sentikių parapijos, niekam neberūpėjo išsaugoti, restauruoti šią cerkvę. Ne kartą buvo bandyta pavogti cerkvės ikonas. Be remonto pamažu pradėjo irti kadaise per visą kaimą varpų skambesio aidą skleidęs cerkvės varpinės bokštas. 2019 m. spalio 13 d. Girelės sentikių cerkvė pasitiko savo šimtmetį. Ilgus dešimtmečius stūksojusi apleista, yranti ir nesaugoma, šią dieną cerkvė buvo prikelta didžiulio būrio sentikių, susirinkusių į šventines pamaldas. Į mažą, beveik išnykusį Girelės kaimą atvyko keliolika šventikų, giedorių ir minia sentikių iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Ukmergės, Kavarsko ir kt. Po prasmingos prakalbos melstasi ir prašyta Dievo pagalbos išsaugant šią cerkvę. Vėliau vyko Kryžiaus eisena aplink cerkvę ir dar kartą grįžta į vidų užbaigti pamaldas, padėkoti vieni kitiems ir pasidžiaugti viltimi, kad šie maldos namai bus išsaugoti.