Gudų vandens malūnas - medinis, pastatytas 1922 m. dešiniajame Virvytės krante. Artėdama prie Ventos, Virvytės srovė ties Gudais sulėtėja, vingiuose panirdama į sietuvas, pavasariais užliedama senvages. 1922 m. suvokietėjusi, anot profesorės V. Daugirdaitės-Sruogienės, latvių Vilio ir Alvinos Jungų šeima Guduose pastatydino vandens malūną. Iki II pasaulinio karo Jungai nuomojo ir Santeklių dvaro malūną. Gudų malūno vardas buvo garsesnis, net iš Telšių čionai atvažiuodavę vežimai su grūdais. Baigiantis II pasauliniam karui, malūno savininkai pasitraukė į Vakarus, V. Daugirdaitės-Sruogienės žiniomis, dar apie 1970 metus Šlezvigo Holšteino žemėje gyvenusios trys Jungų dukterys. Į rezistencijos kovų istoriją Gudų malūnas pateko 1946 m. rugsėjo 30 dieną, kuomet "Vyčio" partizanų formuotė čia susikovė su Mažeikių apskrities stribais ir milicininkais. Kautynėse žuvo du karininkai ir pora kareivių. 1995 m. Gudų malūnas parduotas aukcione, jį įsigiję verslininkai čia įrengė nedidelę hidroelektrinę, tačiau išsaugojo ir malūno pastatą.