Bažnyčią 1786–1787 m. pastatė Pranciškus Molis. Jono ir Pranciškaus Prūsokų lėšomis ji 1891 m. atnaujinta, pristatyta zakristija, šventorius aptvertas akmenų tvora. Tarpukariu bažnyčia suremontuota ir perdirbta (restauravo 1930–1939 m. klebonas M. Šapnagys ir kunigas G. Prijalgauskas parapijiečių lėšomis). Iki 1920 m. pamaldos (be lotynų) laikytos tik lenkų, nuo 1940 m. – tik lietuvių kalba. 1939 m. atnaujintas interjeras. Ilgametis parapijos klebonas Vytautas Antanas Samsonas (1912–1961 m.), į Imbradą paskirtas prieš Antrąjį pasaulinį karą, kėlė parapijiečių religinį ir tautinį sąmoningumą. Buvo nužudytas, palaidotas šventoriuje. 1967 m. Imbrado parapijoje, Kvintiškių kaime apsireiškė Švč. Mergelė Marija. 2014 m. pašventinta Kvintiškių koplyčia. Bažnyčia klasicistinė, turi liaudies architektūros bruožų, medinė, ilgo stačiakampio plano, su trisiene apside ir prie jos prišlieta zakristija. Ant kraigo – bokštelis. Vienanavė. Joje 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra medinė varpinė. Bažnyčia su mūrinėmis kolonomis ir liaudies architektūros elementais. Bažnyčios viduje vertingi paveikslai ("Šv. Jeronimas" XVIII a. pab., "Šv. Jonas evangelistas" XIX a. pradžia, "Kristus alyvų darželyje", "Šv. Martynas su elgeta", abu XIX a. antra pusė), dvi medinės krucifikso skulptūros (XIX a.), neobarokinis altorėlis, klasicistinės žvakidės (1811 m., nuliejo V. Feldmanas).