Inkaklių lurdo istorija tikrai labai įdomi, nors tiek laiko prabėgus, daug kas jau nukeliavo užmarštin ir sužinoti tikrąsias jos pastatymo aplinkybes yra ganėtinai sunku. Yra išlikusios keletas jos atsiradimo versijų. Lurdas toje vietoje buvo pastatytas, nes buvo tam tinkamiausia vieta: tiesiausias kelias per Inkaklių kaimą, gera vieta populiarioms gegužinėms pamaldoms rengti, trykštantis šaltinėlis. XX a. pradžioje iš Prancūzijos į Lietuvą buvo atnešta religinė lurdo idėja. Galbūt kunigas J. Maciejauskas norėdamas išpopuliarinti pamaldumą Švč. Mergelei Marijai Švėkšnos parapijoje ir paragino vietos gyventojus įkurti čia lurdo grotą. Inkaklių lurdo statybą finansavo patys tikintieji, aktyviai aukodami pinigus, burdamiesi statybai. Statyboje dirbo daugiausia savanoriai vyrai, kurie drauge ieškojo akmenų, juos nešė, vežė prie grotos vietos. Marijos skulptūrą 1,8 metrų aukščio išdrožė broliai Jakševičiai. Jie buvo žymūs Švėkšnos dailidės. Skulptūrą padirbo beveik nemokamai, gyventojai jiems surinko tik dalį pinigų.

Žmonės tiki, kad Švč. Mergelės Marijos grota yra "stebuklavietė". Kaip pasakoja inkakliškė T. Šimkienė, pats didžiausias stebuklas buvo vienos moters išgijimas. Anuomet, karo laiku, kai miške šaudė žydus, moteris, gyvenusi Veviržėnuose, po gimdymo ilgai nepajėgė vaikščioti. Ilgai gulėjusi moteris paprašė sūnaus, kad šis ją nuvežtų prie Inkaklių lurdo grotos. Sūnus motiną nuvežęs. Ši savo kojas nusiplovusi prie grotos esančiu šulinio vandeniu ir daugiau skausmo nebejautusi. Grįžo namo ir kai šalia nieko nebuvo, atsistojo ant kojų ir ėmė vaikščioti. Nuo to laiko moteris labai dažnai atvykdavo prie lurdo grotos padėkoti už stebuklingą išgijimą.