Apsilankymas Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje – tai žvilgsnis į tarpukario inteligento namus, kartu tai ir pažintis su pačiu Jonu Šliūpu (1861–1944), prieštaringa ir bekompromise asmenybe.

Muziejaus pasakojime daug vietos skiriama J. Šliūpo veiklai JAV, kur jis gyveno ir dirbo daugiau nei tris dešimtmečius. Čia įsikūrusiose lietuvių bendruomenėse jis skleidė lietuvybės, mokslo svarbos, laisvės idėjas, o įtakinguose politiniuose sluoksniuose mėgino įkvėpti mintį apie nepriklausomą Lietuvą. Jo veikla taip pat apėmė ir Švediją, Rusiją, Ukrainą, Šveicariją.

Muziejaus ekspozicijoje pristatomas intensyvus, įvykių kupinas politinis, visuomeninis ir privatus J. Šliūpo gyvenimas. Išskirtinis dėmesys čia skiriamas paskutiniam jo gyvenimo etapui, praleistam Palangoje, anuomet vadintoje "svieto pabaiga". J. Šliūpas tapo pirmuoju Palangos burmistru, miestą pavertė populiariu kurortu, o vietos žmonėms sukūrė jaukią aplinką gyventi, prisidėjo atstatant Palangą po didžiąją miesto dalį sunaikinusio gaisro.

Ekspozicijoje taip pat pasakojamos dviejų moterų – Liudvikos Malinauskaitės-Šliūpienės ir Grasildos Grauslytės-Šliūpienės, lydėjusių J. Šliūpą skirtingais gyvenimo tarpsniais, istorijos. Jų veikla ar poelgiai tais laikais buvo tokie pat drąsūs ir prieštaringi, kaip ir Jono Šliūpo.