Iš Jurbarko dvaro sklindanti muzika praneša, kad stilingoje Vasilčikovų rezidencijoje vyksta puota. Turtingi kunigaikščiai sukvietė visą diduomenę į savo ištaigingus rūmus. Jie įspūdingi, o dvaro aplinka atima žadą. Mituvos upės krantas, pušynėlis, plati pieva norisi greičiau lėkti nuo šventinio stalo ir apžiūrėti šių rūmų teritoriją.

Prie dvaro rūmų glaudžiasi du fligeliai: pietiniame gyvena tarnai, o šiauriniame esančiuose prabangiuose kambariuose ilsisi dvaro šeimininkų svečiai. Tolėliau nuo pagrindinės rūmų dalies, medžių apsuptyje, stovi puošni cerkvė, o už jos driekiasi rūmų parkas, kuris nuo svetimų akių aptvertas aukšta raudonų plytų tvora. Vakaruose matome urėdo namus – raštinę bei kitus pagalbinius pastatus.

Be šių pastatų parke dar stovėjo mūrinė arklidė, pašiūrė pašto ekipažams, kalvė, ledainė, malkinė, namas kalviui, klojimai, jauja, tvartas, malūnas, pirtis, o mūrinis degtinės sandėlis – rekonstruotas į cerkvę. Laikui bėgant jie buvo perstatinėjami.

Prie Mituvos tilto 1903 metais iškilo didokas vandens malūno pastatas. jame veikė lentpjūvė, vilnų karšykla bei verpykla. Netoliese Vasilčikovai buvo pastatę ir pirmąją elektrinę Jurbarke. Deja, tai tik prisiminimai apie ištaigingą didikų gyvenimą. Vasilčikovų rezidencija sunaikinta baigiantis Pirmajam pasauliniam karui.

Šiandien vietoj buvusių rūmų stovi keturių kolonų portikas, primenantis rūmų didybę, o išlikusiuose dvaro fligeliuose šiuo metu įsikūrę Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras ir Jurbarko krašto muziejus, buvusioje dvaro raštinėje veikia didžio Lietuvos skulptoriaus Vinco Grybo memorialinis muziejus. Visgi, kaip ir kunigaikščių laikais, šurmulys parke netyla iki šiol. O vaikštinėdami naujai nutiestais parko takeliais pastebėsite jų dangos kaitą – taip pažymėtos kadaise čia stovėjusių pastatų vietos.

Parko erdvė atvira visiems jurbarkiečiams ir miesto svečiams, joje vyksta įvairiausios šventės. Tegul dar ilgai ateinančios kartos vaikštinėja žaliomis parko alėjomis.