Pagrindinis memorialo motyvas – grindinys ir banguojančios granito juostos – Nemuno upės įvaizdis. Granitinėse bangose surašytos tūkstančio žydų šeimų, gyvenusių Jurbarke, pavardės. Jos surašytos jidiš ir anglų kalbomis. Virš granitinių bangų iškilęs centrinis memorialo elementas, primenantis senąją medinę Jurbarko sinagogą.

Skulptorius ir jo vadovaujama "Naujoji menininkų kolegija" ("CAN New Artists Collegium"), Grigorijus bei Anna Zundelovičiai šiuo projektu įamžino medinę Jurbarko sinagogą, Jurbarke gyvenusių žydų bei juos gelbėjusių žmonių vardus ir pavardes. Šis kūrinys – tai iš Jurbarko kilusių žydų ir jų palikuonių bei jurbarkiečių ir Jurbarko krašto bičiulių dovana miestui. Projektas sukurtas už suaukotas lėšas.

Jurbarko sinagoga buvo medinė, išsiskyrė drožybos meno kūriniais ir buvo laikoma viena gražiausių Europoje. XIX a. šalia medinės sinagogos dar pastatyta ir mūrinė. Abi sinagogos buvo Jurbarko žydų dvasinio ir visuomeninio gyvenimo centras. Medinė sinagoga buvo sugriautą į miestą įsiveržus Nacistinės Vokietijos daliniams, naujoji - sunaikinta sovietinės okupacijos laikotarpiu.